Pratybose buvo išbandytas greitas Vokietijos vadovaujamos NATO kovinės grupės sukūrimas iki brigados dydžio, kaip buvo sutarta 2022 metais Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime. „Šios pratybos siunčia aiškią žinią: NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos colį“, pasakė.. „Mes parodome, kad taip pat galime greitai padidinti savo pajėgumus, kai tik to reikia“, – pridūrė jis.

Generalinis sekretorius sakė, kad Vilniaus viršūnių susitikime, kuris vyks liepos 11-12 dienomis, bus susitarta dėl naujų regioninių planų „su konkrečiomis pajėgomis ir pajėgumais, skirtomis konkrečių sąjungininkų gynybai“. Jis pridūrė, kad pajėgos reguliariai treniruosis kartu, ir pažymėjo, kad NATO taip pat dabar sutiko su nauju rotaciniu oro ir raketinės gynybos modeliu.

„Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO dar labiau sustiprins Baltijos šalių saugumą“, – sakė generalinis sekretorius. „Vakar kalbėjausi su prezidentu R. T. Erdoganu, taip pat palaikau ryšį su Švedijos ir Suomijos vyriausybėmis. Sutarėme surengti aukšto lygio susitikimą Briuselyje prieš viršūnių susitikimą. Šiame susitikime dalyvaus užsienio reikalų ministrai, žvalgybos vadovai ir patarėjai nacionalinio saugumo klausimais. Tikslas yra padaryti pažangą užbaigiant Švedijos įstojimą į NATO.

Parama Ukrainai taip pat bus svarbiausias viršūnių susitikimo prioritetas, o Stoltenbergas gyrė Vokietiją ir Lietuvą už svarbią paramą ir mokymus, sakydamas, kad tai „kiekvieną dieną padeda išgelbėti gyvybes“. Vilniaus viršūnių susitikime sąjungininkai susitars dėl daugiamečio pagalbos paketo ir modernizuos politinius santykius su Ukraina. „Tai padės priartinti šalį prie deramos vietos NATO“, – sakė generalinis sekretorius.