Jo žodžiais, senojo pastato plėtra gali kainuoti dvigubai daugiau nei naujo.

„Oro uostas atitinka ne tik Lietuvos įvaizdį, bet ir funkcinius poreikius, todėl tikiuosi, kad rasime sprendimus, pagrįstus sveiku protu, ką su juo daryti. Yra keletas variantų, o geriausias variantas – nugriauti šį turbūt “, – žurnalistams sakė Scudis pirmadienį. Ieškoma kitų būdų, kaip išsaugoti kai kurias jo dalis, tačiau tai kainuotų dvigubai daugiau nei naujos statybos.

Jis sakė, kad pernai oro uostas aptarnavo daugiau nei milijoną keleivių ir pridūrė, kad iki pandemijos šis skaičius buvo apie 5 milijonus eurų, nors oro uostas gali aptarnauti 3,5 milijono keleivių.

„Šį pastatą turėtų pakeisti naujas, modernus oro uostas“, – sakė susisiekimo ministras.

Anot jo, pagrindinis oro uosto terminalo pastatas nėra unikalus, nes panašių pastatų yra daugelyje Rusijos miestų.

Esamo pastato priežiūra kainuoja daug, sako oro uosto operatorius Lietuvoje „Lietuvos oro uostai“ (Lietuvos oro uostai) prezidentas Marius Gilzenis ir priduria, kad laiptų, stogo ir fasado remontui šiemet reikės 1,2 mln. Priežiūrai ir priežiūrai kasmet skiriama papildoma 100 000–200 000 eurų.

„Kai pastatysime naują terminalą, padidinsime oro uosto pajėgumus iki 8 milijonų keleivių, o visa ši teritorija liks tik prieigai. Dabar praktiškai neįmanoma leisti tokiam keleivių skaičiui praeiti”, – žurnalistams sakė M. Gilzenis.

Skuodis planuoja netrukus pradėti susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldosaugos institucijomis, architektais, projektuotojais ir miesto valdžia.

Kultūros paveldo departamentas sako nematantis argumentų, kodėl pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, buvo nugriautas.