Šiemet Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žada dvi premjeras Lietuvoje, taip pat populiarius Lietuvos menininkus, pastaruoju metu koncertavusius užsienyje.

„Džiaugiuosi, kad naujajame sezone bus daug simbolinių vietų, daug lietuviškos kūrybos elementų. Labai džiaugiuosi net iš to taško, kad bilietų pardavimas vyksta labai gerai, lyginant su visais metais, o salės bus. puiku“, – ketvirtadienį sezono pristatymui skirtoje konferencijoje sakė laikinasis teatro vadovas Sigitas Jutautas: „Tikriausiai bus pilna, kaip įprasta. – Džiaugiuosi, kai žmonės sako, kad sunku pas mus nusipirkti bilietus.

Pasak LNOBT muzikos vadovo Roberto Cervinics, šį sezoną laukia dvi premjeros: jau 2018 metų kovo mėnesį žiūrovai galės išvysti ir išgirsti kompozitoriaus Gintaro Sudicos operą „Post futurum“, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, kurią režisuos teatro režisierius Oskars Koršunovas . Volfgango Amadėjaus Mocarto opera „Idomenėjas“, kurią režisavo pripažintas britų režisierius Grahamas Fickas, gegužės 31 dieną diriguos austrų dirigentas Johannesas Wildneris.

„Kadangi 2018-ieji – Atkūrimo šimtmetis, vasario 16-oji bus neeilinis koncertas. Dalyvaus daug dirigentų, skambės šešių kompozitorių kūriniai. Tai bus vienas iš Atkūrimo minėjimo akcentų.” valstybė“, – sakė R. Cervenixas.

Birželio mėnesį teatras keliaus į Taliną, pristatydamas Gedriaus Kupriviciaus baletą „Čiurlionis“, Giuseppe Verdi operą „Don Karlas“ ir Krzysztofo Pastoro „Romeo ir Džuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką. Talino teatras gegužę atvyksta ir į Vilnių. Taip pat vyks tradicinis Virgilijaus Noreikos konkursas, o spalio mėnesį choro laukia koncertas „Tutti“ su dirigentais Česlovu Rajžiūnu ir Martynu Staškūsu, o „Traviata“ su 80-metį švenčiančiu Eduardu Kaniava.

Sausio 13 dieną Laisvės gynėjų dienos proga skambės Algirdo Martinaičio „Pieta“ – prieš 20 metų parašytas kūrinys. Be LNOBT orkestro, choro ir kamerinio choro „Aidija“, koncerte dainuos solistai Joanna Gedmentaitė ir Ramnas Maliknas.

„Daina neskambėjo labai seniai, o mums atrodo, kad ji neteisėtai pamiršta. Tai svarbus teatro kūrinys kompozitoriaus Martinaičio kūryboje, labai aktualus Sausio 13-ajai”, – sakė R. . .servinix.

Be etatinių solistų, šiuo metu daugiausia užsienio teatruose dirbantys garsūs Lietuvos operos artistai Milda Topliti, Mirūnas Vitulskis, Giustina Gringeti, Christianas Benediktas (Vydas Višniauskas), Kostas Smoriginas, Katerina Tretiakova, Almas Svilpa, Limonas Potinius. dalyvaus jų darbuose. Jis kviečiamas šį sezoną.

„Kai visi kalba apie emigraciją, tik pasižiūri, pasirašai sutartį su solistu ir atkreipi dėmesį: solistas turi lietuvišką vardą ir pavardę, o gyvenamoji vieta – Vokietija, Austrija. prisipažino S. Žutautas.

LNOBT baleto režisierė Rūta Butvilienė sako, kad gruodžio pradžioje laukia baleto premjera – tai bus Martino Remeckio „Procesas“ pagal Franzo Kafkos romaną. Antrasis pasirodymas – klasikinis baletas „Piratas“, kuris bus rodomas balandžio pabaigoje. Šį sezoną bus pakviesta Švedijoje, Olandijoje, Kanadoje ir kitur šokanti primabalerina Jorgita Drunina.

Baletas taip pat keliaus į gastroles į Kiniją – ten „Gulbių ežeras“ bus rodomas apie mėnesį, o apie gastroles po šią šalį vasarį vis dar kalbama.

Šiais metais sulauksime 5 naujų šokėjų: 4 merginų ir prancūzo vaikino.

„Trys mergaitės yra iš Čiurlionio meno mokyklos, viena – iš Vaganovos mokyklos (rusų kalba – BNS), bet iš lietuvių. Galime didžiuotis, kad lietuviai sugrįžo į sceną”, – sakė R.Putvilinas.

Iš viso per sezoną turėtų įvykti 149 spektakliai: 73 operos, 67 baletai ir 42 spektakliai vaikams.

Pratęsimo idėjos nebuvo atsisakyta

LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stansikas pasakojo, kad gegužės pabaigoje įsigijo akustinių skydų sistemą, įrengė scenos takų apšvietimą užkulisiuose, pertvarkė scenos vėsinimo ir vėdinimo sistemos valdymą, sutvarkė 10 persirengimo kambarių, perstatė. oro tiekimo sistemos dalis Šiltas.

Buvusio režisieriaus Gintoto Kevešo vadovaujama Kultūros ministerija šiemet buvo sustabdžiusi investicijas į teatrą, tačiau jas atnaujino atvykus S. Kurio skaidrumas neabejotinas“, tai yra scenos mechanizmų statyba, priešgaisrinė apsauga, elektros instaliacija, apšvietimo sistemų atnaujinimas.

S sako Daugiau nei du mėnesius teatrui vadovaujantis Zototas teigė, kad, kaip ir šiemet, 2018-aisiais tikimasi gauti nuo 10 iki 11 mln. Valstybės finansavimas yra eurais, o tai sudaro tris ketvirtadalius teatro lėšų – pinigai bus skirti ir atlyginimams, ir investicijoms. Direktorius neatmeta ir ankstesnių planų ateityje statyti LNOBT priestatą.

„Su savivaldybe dar diskutuojame, ar čia bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, ar ne, tai bus didelė sinergija statant techninius pamatus, antra , jei nebus parkavimo Ir priestata pasistatėme, čia daugiau parkavimosi nebus, nes po pastatu nebus galima „pralįsti” tad klausimas atviras, svarstomi įvairūs variantai, o tuo pačiu laiko vyksta derybos su Vilniaus savivaldybe, – aiškino jis.

Pasak LNOBT prezidento, norint gauti ES paramą, būtina nustatyti, ar būtinas pratęsimas iki 2020 m.

S. Žutautas taip pat pabrėžia, kad didelių pokyčių dėl teatro darbuotojų nebuvo, išskyrus kelis menininkus ir muzikantus, kurie išėjo į pensiją ar pasirinko kitą darbą. Anot jo, pertvarkant administravimą atsisakyta principo, kai administracijoje žmonės buvo pavaldūs vadovams, dalis biurokratinių procedūrų. .

„Buvo žmonių, kurių neišlaikėme dėl pinigų. Yra tik vienas užsienio dirigentas (italų dirigentas Gianluca Marciano – BNS), kuris tikrai nenorėjo prisidėti, bet ne darbuotojas (…). , šokėjas ar dirigentas… Orkestro darbas užsienyje, mūsų pinigai dažnai nekonkurencingi“.

Autorius: Ignas Jakauskas