Taivano ir Lietuvos ekonominiai santykiai smarkiai pažengė į priekį per metus, kai Baltijos šalis, įgyvendindama ekonomikos diversifikavimo strategiją, atidarė prekybos biurą Taivane, interviu sakė Lietuvos pareigūnas.

Lietuvos ūkio ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis CNA sakė, kad bendradarbiaujant puslaidininkių ir lazerių srityje padaryta didelė pažanga, pranešė vakar.

„Kalbant apie bendradarbiavimą puslaidininkių srityje, norėčiau pabrėžti Taivano kapitalo investicijų skelbimą Lietuvos įmonėms“, – sakė Žemaitis, kalbėdamas apie Pramonės technologijų tyrimų instituto (ITRI) ir Lietuvos puslaidininkių įmonės sausio mėnesį pasirašytą sutartį. Teltonika.

Pagal susitarimą Taivanas padės įmonei pastatyti bandomąją 8 colių puslaidininkinių lustų gamybos liniją, padėdamas pamatus Lietuvos puslaidininkių plėtrai, pranešė Taipėjus.

Kitas žingsnis į priekį – Taivano pietuose esantis Ultrasparčiųjų lazerinių technologijų tyrimų ir inovacijų centras, kurį rugsėjį įkūrė pasaulio lazerių technologijų lyderiai Taivanas ir Lietuva, sakė Žemaitis.

Jis sakė, kad Lietuva, turinti apie 2,8 mln. gyventojų, per pastaruosius 30 metų patyrė spartų vystymąsi, visuomenėje sukeldama didelius lūkesčius dėl greitų rezultatų, skirtingai nei Azijos kultūros, kurios laikomos „ilgalaikėmis“.

Vienas iš galimų impulsų šaltinių yra 200 mln. USD fondas, kurį Taivanas įsteigė 2021 m. sausio mėn. specialiai projektams Vidurio ir Rytų Europoje.

Dalinis Fondo tikslas – teikti pirmenybę paraiškoms, kurios duoda abipusę naudą Taivanui ir Lietuvai.

Nacionalinis plėtros fondas, atsakingas už projektą, pranešė, kad patvirtinti penki investiciniai projektai – du Lietuvoje, du Slovakijoje ir vienas Slovėnijoje, kurių vertė apie 653 mln. Tailando dolerių (20,1 mln. JAV dolerių).

Lietuvoje projektuose dalyvauja įmonės, besispecializuojančios skaičiavimo tikslumo ir lazerių technologijose.

Taip pat 2021 metų sausį Taivanas inicijavo 1 mlrd. JAV dolerių kredito programą, skirtą Taivano įmonių ir Lietuvos bei kaimyninių šalių įmonių bendradarbiavimo projektams remti.

Lietuvos saulės PV gamintoja „Solitek“ per kredito programą gavo 8 mln.

Investicijų programos yra Lietuvos pastangos užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Taivanu ir kitomis Azijos šalimis, Kinijai pradėjus eilę baudžiamųjų priemonių Baltijos šaliai už leidimą Taivanui 2021 metais atidaryti atstovybę Vilniuje. Jis pavartojo žodį „taivanietis“. “. Jos vardu.

Kinija atsakė uždraudusi Lietuvos eksportą į Kiniją.

Tačiau Lietuva išliko tvirta, o Lietuvos prekybos biuras Taipėjuje duris atvėrė praėjusių metų lapkričio 7 d., jo vadovu paskirtas buvęs ministrės pirmininkės Ingridos Simonytis patarėjas Paulius Lukauskas.

Šių metų pradžioje Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucija įsteigė komitetą, tiriantį Pekino veiksmus, kurie paveikė prekybą prekėmis ir paslaugomis su Lietuva.

„Pažiūrėsime, kaip vyks šis procesas“, – sakė Žemaitis ir pridūrė, kad geriausias būdas sumažinti spaudimą yra diversifikavimas, ypač Azijoje, kur jis buvo užimtas nuo praėjusių metų, kai pradėjo eiti pareigas.

Jis pridūrė, kad Lietuva yra atidariusi ambasadas Pietų Korėjoje, Singapūre ir Australijoje, kur ambasadų neturi.

Kinija taip pat siekė paskatinti prekybą su Azija, ypač su panašiai mąstančiais partneriais, tokiais kaip Taivanas, Japonija, Singapūras ir Pietų Korėja, pridūrė jis.

Kalbant apie Lietuvos strategiją Azijoje, „labiau orientuojamės į bendraminčias demokratijas, kaip mes jas vadiname, su kuriomis daugeliu atvejų sutariame tarptautinėje arenoje, nesvarbu, ar tai būtų ES šalys, NATO, ar kitos“. Jis, ji [Organisation for Economic Co-operation and Development] Jis sakė, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kiti koordinatoriai, kuriuose gerbiamos pagrindinės teisės.