Lietuvos GBS ekosistema visiškai perima ESG praktiką

Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas Sutelkti dėmesį į verslą

Autorius: Casparas Botkos, investicijų patarėjas | GBS ir IRT


Atsižvelgdama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, ESG yra sistema, apimanti daugybę tvarumo klausimų trijuose sektoriuose. Sistema įgavo pagreitį po sėkmingos Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo programos „Who Cares Wins“ – savanoriškos iniciatyvos, paremtos generalinio direktoriaus įsipareigojimais įgyvendinti pasaulinius tvarumo principus. Pagrindiniai ESG sistemos elementai yra susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir taršos mažinimu, socialinio teisingumo, žmogaus teisių, taip pat teisingo atlyginimo ir išmokų darbuotojams gerinimu. Šiame straipsnyje norėčiau apibūdinti daugybę būdų, kuriais Global Business Services (GBS) sektorius Lietuvoje perėmė šią pažangią sistemą.

teorija praktikoje

Lietuvoje, kur verslo bendruomenė yra santūri, o geroji praktika sklinda greitai ir efektyviai, ESG sistema per pastaruosius dvejus metus įsitvirtino. Visų pirma, matome daug šalyje vykstančių į politiką orientuotų tyrimų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) 2021 m. rugsėjį atidarė Tvarios ekonomikos ir analitikos centrą. Centras jau dabar orientuotas į pramonės skaitmenizavimą, žiedinės ekonomikos principą, strategines vertės grandines, žaliosios aplinkos naudojimas. vandenilis.

Be tyrimo, matome, kad daug įmonių Lietuvoje demonstruoja tvirtą įsipareigojimą laikytis ESG sistemos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (SDG). Tuo pačiu metu vykdomi veiksmai filialuose ir padaliniuose, kurių būstinė yra Lietuvoje, turi realią pasaulinę įtaką. Geras pavyzdys – Danske Bank Lietuva, kurioje dirba daugiau nei 4000 talentingų specialistų, kuriančių banko produktus ir paslaugas bei užtikrinančių sklandžią visos Danske Bank grupės kasdienę veiklą.

Be daugybės kitų funkcijų, Danske Bank Lietuva taip pat padeda grupei siekti tvarumo tikslų. „Danske Bank“ taiko tvarumo rizikos metodologiją, integruotą į investicijų analizę ir įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą. Atsižvelgdamas į finansinius, aplinkosaugos, socialinius ir įmonių valdymo veiksnius, Šiaurės bankas įgyja daugiau įžvalgų apie savo investicijas ir gali nustatyti tvarumo riziką bei investavimo galimybes.

READ  Lietuvių konkurentas „Mano.bank“ parenka apsaugos darbuotojus, kurie stebi pinigų plovimo operacijas

Kiekvienas mažas verslas yra svarbus

„Jei norite pakeisti pasaulį, pradėkite nuo savęs“, – citata priskiriama Mahatmai Gandžiui. Šis palyginimas puikiai įkūnija daugelio pasaulinių kompanijų, kurios laikosi ESG pagrindų ir kitų tvarumo praktikų, veiksmus. Pažvelkime į du pavyzdžius iš Lietuvos. Pavyzdžiui, „Telia Global Services Lithuania“ jau pasiekė 100% atsinaujinančios energijos tikslą savo biurui 2021 m., o tai yra žygdarbis, kurį daugelis siekia pamėgdžioti ateityje. Įdomu tai, kad „Telia“ anksčiau buvo tvarumo ataskaitų teikimo lyderė šalyje – viena pirmųjų šios praktikos pradėjo taikyti 2006 m. Beje, netrukus Lietuvoje pereiti prie žaliosios bus lengviau, nes šalis planuoja vėją. 700 MW galios ūkis Offshore, galintis pagaminti 2,5–3 TWh per metus. Tai beveik ketvirtadalis šalies poreikių!

„Telia“ ne tik sutelkia dėmesį į savo aplinkos pėdsaką, bet ir skatina į darbuotojus orientuotas bendruomenės informavimo iniciatyvas (kitas svarbus ESG sistemos aspektas). Viena iš ilgalaikių tokio pobūdžio iniciatyvų yra EduCare – sąmoningumo ugdymo programa, kurios tikslas – šviesti mažus vaikus apie būdus, kaip saugiai naršyti internetinėje erdvėje.

Kalbant apie ĮSA, panašios programos ir iniciatyvos tampa vis populiaresnės GBS sektoriuje Lietuvoje. „Investuok Lietuvoje“ kasmet atliekamo pramonės tyrimo duomenimis, GBS centrų, vykdančių ĮSA veiklą, dalis 2018–2020 metais išaugo beveik dvigubai – nuo ​​38% iki 68%.

Dalijimasis žiniomis yra raktas į ilgalaikius pokyčius

Norint sėkmingai pritaikyti, labai svarbu dalytis žiniomis apie tvarumo praktiką. Lietuvoje kasmet matome atsirandančių vis daugiau žinių mainų erdvių. Vienas iš jų, „Rockit Vilnius“ – „fintech“ ir tvarių inovacijų namai – propaguoja poveikio matavimo idėją startuoliams. 2021 metais pristatytas „Rockit Impact Accelerator 2.0“ yra pirmasis B2B akceleratorius Lietuvoje, suderinantis teigiamą poveikį turinčius startuolius su didžiosiomis pramonės įmonėmis, siekdamas tvarių sprendimų.

READ  Lietuva steigia 130 mln. eurų fondą Kinijos nukentėjusioms įmonėms

Ilgą laiką ieškant ESG taikymo, akademinė bendruomenė taip pat atliko svarbų vaidmenį. Visų pirma, tokios institucijos kaip ISM universitetas – vienas pagrindinių vadybos institutų Baltijos regione. 2022 metais ISM įsteigė savo ESG tarybą, kuri padės skleisti tvaraus valdymo idėjas šalyje. Nenuostabu, kad valdyboje yra kelių pagrindinių Lietuvos GBS sektoriaus žaidėjų – „Cognizant“, „Moody’s“ ir „Nasdaq“ – atstovai.

Lietuvos strategijos struktūra aplinkosaugos, socialinio ir įmonių valdymo srityje yra daugialypė. Nors pasaulinės rinkos lyderiai, tokie kaip „Danske Bank“, „Moody’s“, „Nasdaq“ ir „Cognizant“, vadovauja proceso įgyvendinimo daliai, viešoji sritis ir akademinė bendruomenė yra pagrindinis paramos ramstis. Sujungdama privataus sektoriaus lyderių pastangas, šviesias startuolių idėjas, akademinę bendruomenę ir valdžios organų paramą, Lietuva artėja prie kolektyvinio socialinių ir aplinkos veiksnių suvokimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *