Nors ginčas su Kinija kol kas neturi įtakos trumpalaikei Lietuvos ekonomikos raidai, nervingi investuotojai gali kelti grėsmę vidutinės ir ilgalaikės augimo perspektyvoms, – portalui EURACTIV sakė didžiausio Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

2021 metų gruodį Kinija sustabdė beveik visą Lietuvos eksportą ir pradėjo spausti tarptautines įmones nutraukti ryšius su šia šalimi, vyriausybei priėmus sprendimą atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje.

ES Komisijos pareigūnų teigimu, Kinijos muitinė pranešė, kad 2021 metų gruodį Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo 91 proc.

Tačiau „importas iš Kinijos į Lietuvą išliko stabilus“, – pridūrė Povilauskas.

Importas svarbesnis nei eksportas

Povilausko teigimu, žala ekonomikai kol kas nėra aktuali, nes eksportas į Kiniją buvo gana nežymus – apie 1% viso eksporto. Kita vertus, importo iš Kinijos vertė yra penkis kartus didesnė.

„Materialinė rizika padidėtų, jei būtų ženkliai sumažintas importas iš Kinijos“, – sakė P. Povilauskas, aiškindamas, kad Lietuvos įmonės iš Kinijos įsigyja daug tarpinių produktų, iš kurių vėliau gaminamos kitos eksportui skirtos prekės.

Tokias nuotaikas patvirtino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijai vadovaujantis Vidmantas Janulevičius, sausio viduryje kalbėdamasis su EURACTIV. Jis teigė, kad Kinija jau blokuoja tam tikrų strateginių prekių gabenimą į Lietuvą.

Tačiau kol kas nesutarimai su Kinija dar nėra tokio taško, kuris reikšmingai paveiktų Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas.

„Mūsų ekonominės prognozės šiems ir kitiems metams nesikeičia“, – portalui EURACTIV sakė Povilauskas. Jis tikėjosi, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,5 proc.

Tačiau, anot Povilausko, ilgalaikės rizikos Lietuvos ekonomikai didėja tol, kol tęsiasi Kinijos vyriausybės prievartos pastangos.

Kinijos spaudimas tarptautinėms įmonėms vengti Lietuvoje gaminamos produkcijos gali tapti kritiniu Lietuvos ekonomikai, kai kurios įmonės jau pristabdė planus investuoti į šalį.

„Greiti ir kūrybiški sprendimai“

„Lietuva ir čia veikiančios įmonės yra globalių verslo procesų dalis, todėl natūralu, kad dabartiniai Kinijos ir Lietuvos santykiai gali turėti įtakos čia veikiančiam užsienio verslui“, – Lietuvos investicijų skatinimo verslo plėtros direktorė Vida Staskonienė. agentūra, sakė EURACTIV elektroniniu paštu išsiųstuose komentaruose.

„Tačiau dar per anksti daryti apibendrintas prielaidas apie poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms“, – sakė ji.

Staskonienė įsitikinusi, kad glaudus verslo bendruomenės ir Lietuvos valdžios bendradarbiavimas padės rasti geriausią sprendimą, pamindama pavyzdį iš 2020 m., kai Lietuvos institucijos reagavo į įtampą Baltarusijoje, sukurdamos „pagreituotą koridorių didelės pridėtinės vertės Baltarusijai. įmonės visą ar dalį veiklos perkelti į Lietuvą“.

„Tai dar vienas iššūkis, reikalaujantis bendradarbiavimo, greitų ir kūrybiškų sprendimų“, – kalbėjo ji, turėdama omenyje Kinijos ir Lietuvos nesutarimus.

Tuo tarpu ES Komisija remiasi ne tokiais greitais ir kūrybiškais, bet patikrintais procesais. Ketvirtadienį (sausio 27 d.) ji pradėjo PPO bylos nagrinėjimą po to, kai surinko įrodymų apie Kinijos prievartos pastangas per pastaruosius mėnesius.

„Po pakartotinių nesėkmingų bandymų išspręsti problemą dvišaliu būdu, nematome kito kelio, kaip tik prašyti PPO ginčų sprendimo konsultacijų su Kinija“, – pranešime spaudai sakė prekybos komisaras ir vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

Procesas PPO gali lengvai užtrukti pusantrų metų, o net ir praėjus šiam laikui atitiktis negarantuojama. Tačiau komisijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad Kinija laikysis PPO sprendimo.

Po PPO sprendimo ir galimo apeliacijos ES galėtų imtis atsakomųjų priemonių, jei Kinija nevykdys sprendimo. Tokios atsakomosios priemonės dažniausiai taikomos kaip muitų tarifai Kinijos produktams.

Tačiau tokie tarifai būtų taikomi ES lygmeniu ir būtų sunku juos sukurti taip, kad kompensuotų Lietuvos ekonomikai žalą, patirtą dėl Kinijos prievartos.

Vidutinės trukmės laikotarpiu ES Komisija tikisi atremti trečiųjų šalių prievartos pastangas neseniai pasiūlyta kovos su prievarta priemone, kuri leistų Komisijai greitai imtis atsakomųjų priemonių prieš prievartą.

[Edited by Alice Taylor]