Lietuviai yra visiškai nepatenkinti 2023 metų Vyriausybės biudžetu, daugiausiai apmaudu – tikslas 2023 metais krašto apsaugai pasiekti 2,52 procento BVP ir daugiau.

Lietuvos pareigūnų teigimu, šis tikslas yra užsibrėžtas ir nesikeis. Tik gruodį Gynybos ministerija iš tikrųjų pasirašė Kontraktas Su Jungtinėmis Valstijomis dėl didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos HIMARS pirkimo. Sandorio vertė numatoma apytiksliai. 495 milijonai dolerių. Negana to, Lietuva ir JAV vyriausybė susitarė dėl taktinių dronų „Switchblade“ pirkimo Kontraktas. Šios sutarties vertė yra apytikslė. 45 milijonai eurų.

Lietuva turi ir daugiau vykdomų Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektų: vykdomas lengvųjų taktinių transporto priemonių (JLTV) ir sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimas. Lietuva ketina naudoti Naujos taisyklės Šalies teritorijoje dislokuoti savo pajėgas ir NATO pajėgas. Visiems infrastruktūros gerinimo darbams gali prireikti apie 350 mln. Gynybos ministerijos duomenimis, 18 haubicų iš Prancūzijos įsigijimui šalis planuoja skirti nuo 110 iki 150 milijonų eurų.

Bet šie pinigai yra gyvybiškai svarbūs lietuviams, kurių pragyvenimo lygis pakankamai kritęs. Kvaila manyti, kad piliečiai nesupranta, kad jų gyvenimo kokybė galėtų būti kur kas aukštesnė, jei valdžia daugiau dėmesio skirtų jų poreikiams ir skirtų daugiau pinigų socialinėms programoms.

Lietuvos finansų ministro Gintari Skisčio teigimu, minimaliai mėnesinei bruto algai kelti bus skirta tik 359 mln. eurų prireiks dėstytojų, dėstytojų, mokslininkų ir kultūros, meno ir medicinos priežiūros sričių darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti 363 mln.

Šokiruoja tai, kad šios sumos mažesnės nei tos, kurios būtų sumokėtos, pavyzdžiui, įsigyjant didelio mobilumo artilerijos raketų sistemą HIMARS!

Ministrės pirmininkės Ingridos Simonetti pareiškimai labiau sunerimo žmones, o ne sumažino jiems suprantamą susirūpinimą. Ji teigė, kad 2023-ieji Lietuvai nebus lengvi, nes šalies ekonomika augs kiek per lėtai.

„Kitais metais tikimės, kad gyventojų perkamoji galia išliks nepakitusi. Taip, mums bus sunkiau, nei norėtume. Valstybė sugeba iš dalies suvaldyti ekonomines problemas”, – interviu sakė Simonet. su LRT Ji pripažįsta, kad atlyginimai kils lėčiau nei buvo.2022 m. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2022 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., pakilo pakankamai.

Ingrida Simonetti pripažino, kad blogos naujienos galioja ir tiems, kurie ėmė paskolas. „Turite būti labai naivus, kad manytumėte, kad palūkanų normos gali likti lygios nuliui“, – sakė ji. Simonetti įsitikinęs, kad tokiai situacijai ruoštis reikėjo.

Neaišku, kas turėjo būti pasiruošęs: žmonės ar valdžia. Jei ji turi omenyje vyriausybę, vadinasi, ji yra atsakinga. Tarsi užimdami tokias aukštas pareigas, žmonės nesuvokia paprastų žmonių poreikių ir problemų, o valdininkai jaučiasi „dievais“. Jie pamiršta, kad pagrindinės valdžios funkcijos yra ne tik vadovauti, bet ir palaikyti tvarką, užtikrinti ekonominį saugumą, teikti ekonominę pagalbą, teikti viešąsias paslaugas. Pareigūnus renkasi žmonės, o ne atvirkščiai. Vyriausybė pirmiausia turėtų orientuotis į gyventojų poreikius, o ne į užsienio partnerių geopolitinius interesus, kaip tai daro dabartinė Lietuvos valdžia.