Lietuvos finansų ministras ketvirtadienį pasiūlė laikinai apmokestinti bankų pelną, kad per dvejus metus būtų surinkta 510 milijonų eurų (538,7 mln. JAV dolerių).

Bankų pelnas Baltijos jūros šalyje smarkiai išaugo dėl aukštesnių palūkanų normų, skirtų kovoti su augančia infliacija.

Jei parlamentas tam pritars, papildomos mokestinės pajamos 2023 ir 2024 metais bus panaudotos gynybos išlaidoms, spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Gentari Skaeste.

„Didele dalimi bankų politika neturi jokios įtakos pelnui, nes tai yra išskirtinių aplinkybių rezultatas ir gali nustebinti pačius bankus“, – sakė S. Skaceti.

Vyriausybė ir centrinis bankas anksčiau teigė, kad Lietuva svarsto netikėtą mokestį bankų sektoriui, tačiau nenurodė, kiek jis gali padidėti.

Vyriausybės siūlymu, anot Skystės, banko palūkanų pajamų dalis būtų apmokestinta dvejų metų 60% mokesčiu, o tai 50% viršija ketverių metų vidurkį.

Dviem Švedijos valdomoms grupėms priklauso daugiau nei pusė banko turto Lietuvoje – „Swedbank“, kurio pelnas 2022 metais išaugo 64% iki 148 mln. eurų, ir SEB, kurio pelnas išaugo 49% iki 172 mln.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad šis mokestis palies ir SEB, ir „Swedishbank“.

„Skystee“ duomenimis, tiek 2023 m., tiek 2024 m. Lietuvos bankai galėtų uždirbti 1 mlrd.

(1 doleris = 0,9467 euro)