Lietuva: Šalies ataskaita – CEOWORLD žurnalas

BVP: 70,3 milijardo JAV dolerių (81 vieta pasaulyje)
Gyventojų skaičius: 2,8 mln. (pasaulio reitingas 136)
Valstybės forma: parlamentinė respublika
Vyriausybės vadovė: Ingrida Simonetti (ministrė pirmininkė)
Kiti rinkimai: 2024 m., prezidento ir įstatymų leidybos

stiprumo taškas

  • Mažos sisteminės politinės rizikos • Geri tarptautiniai santykiai (išskyrus Rusiją), narystė ES ir NATO
  • Narystė euro zonoje sumažina pervedimų ir perlaidų riziką
  • Viešasis fiskalinis patikimumas ir galimybė patekti į tarptautines kapitalo rinkas
  • Stiprią darbo aplinką

Trūkumai

  • Didelė užsienio skolos našta
  • Pramonėje dominuoja vienas didelis perdirbimo kompleksas „Orlen Letova“.
  • Nepalanki eksporto struktūra su didele eksporto ir importo priklausomybe nuo Rusijos (iki karo Ukrainoje) ir kelių ES šalių

Ekonominė perspektyva

Augimas išliks ribotas, kol infliacija normalizuosis

Lietuvos ekonominės perspektyvos smarkiai pablogėjo dėl karo Ukrainoje. Taip yra dėl šalies geografinio artumo Rusijai ir svarbių (prieškarinių) prekybinių ryšių (sudaro 11% Lietuvos eksporto, 12% importo ir 37% gamtinių dujų importo). Po stipraus atsigavimo po COVID-19, kai realusis BVP 2021 metais išaugo +6%, Lietuvos ekonominė veikla 2022–2023 m. smarkiai sulėtėjo dėl didėjančios infliacijos, kylančių palūkanų normų, silpnos išorės paklausos ir prastėjančio verslo pasitikėjimo. 2022 m. ekonomika augo tik +1,9 %, o 2023 m. pradžioje pateko į recesiją, nes realusis BVP kas ketvirtį mažėjo du ketvirčius iš eilės (-0,5 % 2022 m. IV ketvirtį ir -3,0 % 2023 m. pirmąjį ketvirtį). Prognozuojame, kad 2023 m. ekonomika šiek tiek smuks, nes reikšmingas ekonomikos sulėtėjimas Vakarų Europoje pernai turėjo įtakos ir Lietuvos išorės paklausai. Žvelgdami į ateitį, tikimės laipsniško ekonomikos atsigavimo dėl vyriausybės investicijų ir fiskalinių paskatų, ES finansavimo srautų, vartotojų išlaidų atsigavimo ir pasaulinės paklausos atsigavimo. Tikimės, kad realusis BVP 2024 m. padidės maždaug +2 %, o 2025 m. – +2,5 %.

READ  Lietuvos policija gerina situacijos suvokimą ir saugumą, naudodama naują „Motorola Solutions“ automobilio vaizdo technologiją

Infliacijos spaudimas kol kas atslūgo, tačiau 2024–2025 m. išlieka didėjimo rizika. Vartotojų kainų infliacija nuo 2021 m. vidurio smarkiai išaugo ir 2022 m. rugsėjį pasiekė aukščiausią tašką – 24,1 %, o tai lėmė aukštesnės energijos ir maisto kainos bei tiekimo grandinės sutrikimai. Iki 2023 m. vidurio infliacija išliko dviženklė iki bazinės įtakos, Europos centrinio banko sugriežtinus pinigus ir sulėtėjusią vidaus paklausą, 2023 m. antrąjį pusmetį infliacija greitai sumažėjo iki žemiausio lygio – vos 1,2 % per metus gruodžio mėn. . Tikėtina, kad ateityje šis poveikis sumažės, o bendra infliacija 2024–2025 m. padidės iki 2–3,5 % per metus. Šiai perspektyvai kylanti rizika yra atsinaujinęs energijos kainų šokas, galimi tiekimo sutrikimai arba darbo rinkos susiaurėjimas. Tuo pat metu narystė euro zonoje suteikia nedidelę konvertavimo ir konvertavimo riziką Lietuvoje.

Viešųjų ir išorės finansų reikalų tvarkymas

Lietuvos viešieji finansai turėtų išlikti kontroliuojami. Ketveri metai nedidelio metinio fiskalinio pertekliaus 2016–2019 m., dėl kurio bendra valstybės skola sumažėjo iki 36% BVP, parodė, kad vyriausybė iš esmės siekia atsargumo biudžetui. Dėl reikšmingų fiskalinių skatinamųjų priemonių, skirtų sušvelninti COVID-19 krizės poveikį ekonomikai, 2020 m. buvo užfiksuotas didelis –6,5 % BVP fiskalinis deficitas. Tačiau 2021 m. metinis deficitas greitai sumažėjo iki –1,1 %. 2022 m., nepaisant energetikos krizės, jis gali siekti net – 0,7 proc., nes išlaidos energetikos paramos priemonėms ir tarpiniam vartojimui buvo mažesnės nei tikėtasi. Skaičiuojame, kad 2023 m. fiskalinis deficitas išaugo iki maždaug -2% BVP, nes Vyriausybė įgyvendino keletą projektų, kurie iš dalies buvo numatyti 2022 m. Tai taip pat padidino socialines išlaidas ir valstybės investicijas bei turėjo patirti didesnes išlaidas palūkanoms. Tikimasi, kad 2024–2025 m. fiskalinio deficito ir BVP santykis padidės, o tai lems papildomos išlaidos socialinėms išmokoms ir reikšmingas pensijų bei valstybės atlyginimų padidėjimas. Tuo tarpu valstybės skola BVP atžvilgiu dėl spartaus nominaliojo BVP augimo sumažėjo nuo laikino 46 % BVP piko 2020 m. iki 38 % 2022 m. ir tikimasi, kad artimiausius kelerius metus išliks maždaug tokio lygio. Bet kuriuo atveju skolos ir BVP santykis yra palankus, palyginti su euro zonos valstybėmis narėmis.

READ  „INVL Baltic Real Estate“ projektiniams pasiūlymams patvirtinti

Po penkerių metų metinio pertekliaus Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2022 m. buvo didelis – -5,5 procento BVP dėl smarkiai pabrangusių energijos ir maisto produktų importo. Pastarajam 2023 m. ženkliai sumažėjus, o nominalusis importas smuko labiau nei eksportas, einamosios sąskaitos perteklius grįžo į maždaug +1,8% BVP. Žvelgdami į ateitį tikimės, kad metinis perteklius išliks, nors ir mažesnis, 2024–2025 m., kai tikėtina, kad importas atsigaus. Tuo tarpu bendra išorės skola BVP atžvilgiu nuolat mažėjo nuo laikino 81 % piko 2020 m., o tikimasi, kad 2024 m. ji pasieks apie 60 %.

Stipri verslo aplinka ir maža politinė rizika

Lietuvos verslo aplinka labai stipri. Kasmet Pasaulio banko instituto atliekami pasaulinio valdymo rodiklių tyrimai rodo, kad reguliavimo ir teisinės bazės yra palankios verslui. Be to, korupcijos suvokimo lygis nuo 2018 m. nuolat mažėjo ir dabar yra palyginti žemas. „Heritage Foundation 2023“ ekonominės laisvės indeksas Lietuvai yra 20 vieta iš 176 ekonomikų. Šalis pasiekė gerų rezultatų nuosavybės teisių, teismų efektyvumo, mokesčių naštos, prekybos ir verslo laisvės srityse, o verslo laisvės srityje dar yra kur tobulėti. Tuo tarpu pagal mūsų aplinkos tvarumo indeksą šalis užima 14 vietą iš 210 ekonomikų, atspindinčių energijos naudojimo pranašumus, CO2 išmetimą vienam BVP, vandens trūkumą ir bendrą pažeidžiamumą klimato kaitai, nors vis dar yra taškų Vidutiniškai prastas atsinaujinančios elektros energijos gamybos ir perdirbimo lygis. .

Sisteminė politinė rizika paprastai yra nedidelė. Lietuva yra nusistovėjusi demokratija ir palaiko gerus tarptautinius santykius – išskyrus Rusiją – tai atsispindi jos naryste Europos Sąjungoje, EBPO ir NATO. Atrodo, kad vyriausybės nestabilumas ir dažni pirmalaikiai rinkimai yra praeities istorija. Nuo 2008 m. visos išrinktos vyriausybės išgyveno savo kadencijas, kartais kaip mažumos vyriausybės ir buvo pakeistos tik kituose organizuotuose rinkimuose (2012 m. spalio mėn., 2016 m. spalio mėn. ir 2020 m. spalio mėn.). Stipri ekonominė politika, pradėta po 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės, leido Lietuvai 2015 metų sausį prisijungti prie euro zonos.

READ  Ar maisto produktų infliacija Europoje didesnė nei JK?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *