Baltijos valstybė Lietuva neseniai tapo europietišku opozicijos Kinijos Liaudies Respublikai veidu ir nauju Taivano sąjungininku.

Vilnius buvo paskutinis, pakeitęs politiką, susijusią su Taivanu ir Kinija.

Gegužę ji sukūrė „17 + 1“ forumą „16 + 1“, pranešdama, kad traukiasi iš Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių (Kinija-VREV) iniciatyvos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad susitarimas neįvykdė savo tikslo ir suteikė šaliai tam tikros naudos.

Jis paragino ES atsisakyti 16 + 1 ir derybų su Pekinu „27 + 1“ formatu.

Europos Sąjunga yra labai stipri kaip vieningas frontas ir silpna, jei ji yra padalinta per pusę. Šis pranešimas neturėtų stebinti, nes Vilnius šių metų pradžioje paskelbė, kad peržiūrės savo dalyvavimą Kinijoje ir VRE.

Tačiau paaiškėjo, kad net mažoms šalims nereikia bijoti Kinijos, ypač jei nacionalinė vyriausybė nemato daug naudos.

Lietuva nesustoja ties Kinija-VREV. Liepos mėnesį Taipėjus ir Vilnius paskelbė, kad savo sostinėse atidaro tarpusavio atstovybes. Ši naujiena kartu su Lietuvos iššūkiu prieš Pekiną rodo naują šalies požiūrio į regioną kryptį.

Atstovybių buvimas Taivane nėra naujiena. Daugelis šalių turi biurus Taipėjuje, o Taivanas turi daugybę biurų visame pasaulyje, kurie neturi oficialių diplomatinių santykių.

Tačiau Taivano biuras Lietuvoje žymi svarbų pokytį vienu aspektu: žodžio „Taivanas“ vartojimą. Biuras bus žinomas kaip „Taivano atstovybė Lietuvoje“, pirmoji tokia Taivane neturinti jokių oficialių diplomatinių santykių. Biuras Somalilande vadinamas „Taivano atstovybe“, tačiau Somalilandas nėra tarptautiniu mastu pripažinta šalis.

Net Jungtinėse Amerikos Valstijose Taivanas savo atstovybės vardu naudoja „Taipei“, todėl ši plėtra Lietuvoje yra reikšmingas įvykis.

Ar ši tendencija gali tęstis, ar esami biurai pakeis pavadinimus?

Pekino atstovybė nesureikšmino šio pranešimo. Ji atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva pasiųstų namo savo ambasadorių į Kiniją kaip bausmę už šį žingsnį. Pekinas, matyt, nori rodyti pavyzdį iš Lietuvos, taip pat ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl Australijos „Covit-19“ kilmės po to, kai Jungtinės Valstijos šalyje įdiegė savo aukšto aukščio oro gynybos sistemą. Kinija.

Abiem atvejais Pekinas pasinaudojo savo ekonomine baze skirdamas baudas Pietų Korėjos ir Australijos bendrovėms bei prekių ženklams. Kinija laikosi šio modelio su Lietuva, kuri dabar susiduria su panašia boikoto kampanija. Kinija sustabdė tiesioginius krovinių vežimus geležinkeliais į Lietuvą ir nesuteikė eksporto leidimų kai kurioms Lietuvos žemės ūkio pramonės šakoms.

Kinija nėra viena iš pirmaujančių Lietuvos prekybos partnerių, todėl šalis turi mažiau dėmesio nei kitos, kurios susiduria su Pekino pykčiu. Ji kontroliuoja tai, ką Pekinas realiai gali pasiekti per šią kampaniją, kurios poveikis neturėtų būti drastiškas.

Kalbant apie Australiją, kuri labai prekiauja su Kinija, apleistos prekės buvo pastebėtos kitur, o ekonominis poveikis nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi. Tiesą sakant, kai kurie, bet ne visi skyriai yra geresni.

Ilgainiui Lietuvai nėra ko bijoti – potenciali nuolaida mažesnėms valstybėms, kelianti iššūkį Pekinui.

Kitos Europos šalys, susiduriančios su didesne ekonomine padėtimi, gali nelinkti sekti Lietuvos pėdomis, tačiau gali sušvelninti neigiamas ekonomines pasekmes, ypač jei ES veikia solidariai prieš Kinijos spaudimą.

Svarbiausia šios Lietuvos bylos raida buvo tai, kaip Pekinas nusprendė, kad suvereni šalis negali atidaryti atstovybės Taivane. ES turi savo biurą Taipėjuje, o daugelis Europos šalių – ne visos ES narės – turi biurus Taivane. Ar Pekinas būtų pasielgęs taip griežtai, jei Lietuva būtų paskelbusi šį pranešimą neišėjusi iš Kinijos ir VRE? Ar reakcija yra dviejų rezultatų rezultatas? Ar jos pavadinimas buvo pridėtas prie pavadinimo „Taivanas“? O gal Pekinas pasitrauks ir išsiųs ambasadorius iš kiekvienos šalies arba nuspręs atidaryti atstovybę Taipėjuje arba leis Taivanui atidaryti biurą savo šalyje? Ar tai naujas standartas, kaip Pekinas elgiasi su šalimis, kurios priima nepriklausomus sprendimus, pritaikytus jų pačių poreikiams?

Tai, kad praėjusį kartą nepavyko atidaryti Taivano atstovybės Gajanoje, yra priešingas Lietuvos atvejis.

Europos Sąjunga pritarė Lietuvos sprendimui. Jos atstovas sakė, kad Vilniaus sprendimas nepažeidė pačios ES „vienos Kinijos“ politikos.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying () paneigė kaltinimus: „Vienos Kinijos politikos apibrėžimas neturėtų būti iškreiptas. Kinijos žmonės niekada neleis sau atvirai įsitraukti į oficialius ryšius su Taivano valdžios institucijomis ir pritars tiems, kurie nori „Taivano nepriklausomybės“, tarnaudami vieningai Kinijos politikai.

Tačiau Hua sujungė paties Pekino „vienos Kinijos“ politiką su Europos Sąjungos ir kitų suverenių valstybių „vienos Kinijos“ politika, kuri yra bendra Pekino taktika bandant izoliuoti Taivaną tarptautiniu mastu.

Kai suverenios valstybės pačios priima sprendimus dėl savo interesų ir kaip jos sąveikauja su Taivanu, Pekinas mano, kad tokie veiksmai yra „politikos“ įžeidimas, kurio kitos šalys neįtraukia į savo „politiką“.

Nors Europos Sąjunga palaiko Lietuvos sprendimą, tikras išbandymas yra tai, kaip Pekinas remia savo ekonominį režimą Briuselyje, kad nubaustų Vilnių.

Ar Briuselis tvirtai laikysis vieno balso, nepaisydamas atskirų skirtingų lygių narių dalyvavimo ir Kinijos išraiškos? Arba jei ES nesugebės visiškai paremti Lietuvos, ar kitos ES narės veiks nepriklausomai?

Baltijos šalys Lietuva, Estija ir Latvija yra labai artimos politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu ir turi bendrą sovietinių represijų istoriją. Estija ar Latvija galėtų būti kitos, žengiančios solidarumo žingsnį Lietuvai, arba pasitraukdamos iš Kinijos-VRK, arba stiprindamos bendradarbiavimą su Taivanu. Kinijos klausimas, esantis už Taivano ribų, dabar yra esminis ES išbandymas.

Dar per anksti tiksliai nuspėti, kaip ES veiks bendrai arba ką atskiros ES narės gali padaryti Taivano ir Lietuvos atžvilgiu.

Tačiau Lietuvai reikalai pajudėjo palyginti greitai. Taivanas Lietuvai padovanojo chirurgines kaukes vykdydamas kampaniją #TaiwanConHelp, po kurios Lietuva įsipareigojo dovanoti Govit-19 vakcinas. Iki šių metų pabaigos ji turės atstovybę Taipėjuje.

Ateitį lems tai, ką nuspręs Pekinas.

Dažnai jos pernelyg didelė reakcija padarys daugiau žalos nei naudos Kinijos įvaizdžiui visame pasaulyje.

Rimtos grėsmės ir atsakas verčia kitas šalis savo naudai pagerinti ekonominius ar politinius santykius su kitomis šalimis. Kai Pekinas keršija, jo įrankių rinkinys plečiasi ir sutampa, priklausomai nuo to, kaip šalis keičia kursą ir kaip reaguoja tarptautinė bendruomenė.

Thomas Shattak yra Užsienio politikos tyrimų instituto Azijos projekto tyrėjas. Jis taip pat yra JAV „NextGene“ užsienio politikos iniciatyvos ir Ramiojo vandenyno forumo jaunųjų lyderių programos narys.