pateikė kryptis

tendencijos Išskirtinis interviu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Klausimas: Kokie yra Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo prioritetai ekonomikos srityje?

Atsakymas: Azerbaidžanas yra vienas iš pagrindinių mūsų prekybos partnerių Pietų Kaukaze. Nors prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Azerbaidžano šiuo metu nėra intensyvūs, juos galima sustiprinti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Kai kuriuose sektoriuose yra galimybių apsvarstyti galimybę išplėsti prekybą tarp Lietuvos ir Azerbaidžano. Pramonės inžinerija (mechaninė inžinerija, elektros įranga), maisto pramonė, transportas ir logistika, baldai, elektroninė įranga, medicina galėtų būti labiausiai tikėtini sektoriai išplėsti mūsų dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvoje yra gerai išvystyta maisto pramonė – šis sektorius sukuria didelę pridėtinės vertės dalį ekonomikoje. Azerbaidžanui galime pasiūlyti daug įvairių maisto produktų, kurių pagrindinė eksporto rinka yra Europos Sąjunga – rinka, reikalaujanti aukščiausios kokybės maisto produktų. Pramonės inžinerijos įmonės iš Lietuvos taip pat vykdo užsakomąsias paslaugas. Labiausiai išvystyti pramonės inžinerijos subsektoriai yra mechaninė inžinerija, metalo apdirbimas, automobilių, kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminiai bei elektros įrangos pramonė. Lietuva visame pasaulyje garsėja optikos ir lazerių pramone. Manau, kad Azerbaidžano įmonės taip pat gali tiekti aukštos kokybės produktus šiose srityse, todėl nėra jokių abejonių, kad galime rasti geresnių tolesnio ekonominio bendradarbiavimo galimybių.

Ketvirtoji Lietuvai skirta vieta „Global Fintech Index 2020“ reiškia, kad turime didžiulį potencialą būti „FinTech“ centru. Lietuva turi reikšmingų pranašumų IRT sektoriuje – gera informacijos ir komunikacijos infrastruktūra, vienas greičiausių interneto pasaulyje, kvalifikuoti daugiakalbiai specialistai. Esame vieni stipriausių Europoje kibernetinio saugumo srityje. Praėjusiais metais „Nord Nord Security“ laimėjo Vokietijos ir Baltijos šalių verslo apdovanojimus „2020“ kaip geriausia kibernetinio saugumo sprendimus teikianti įmonė Baltijos šalyse.

Be to, Azerbaidžano turistai dešimtmečius buvo laukiami mėgautis Lietuvos gamta ir pasinaudoti aukštos kokybės bei novatoriškomis sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugomis. Turistų srautus sutrikdė epidemiologiniai apribojimai. Bet kai tik Šengeno sienos bus atidarytos, mes sieksime toliau skatinti į Lietuvą atvykstantį turizmą, kuris, tikimės, viršys skaičių iki pandemijos.

Klausimas: Kokios yra investicijų galimybės tarp dviejų šalių?

A: Mes siekiame daugiau azerbaidžaniečių investicijų į žaliąjį lauką Lietuvoje, ypač naujoviškų, aukštos pridėtinės vertės paslaugų (sveikatos ir gyvybės mokslų, taip pat aukštųjų technologijų) sektoriuose. Mes galime pasiūlyti palankią investicinę aplinką, aukštos kvalifikacijos personalą, optimalią logistiką ir infrastruktūrą (IRT), konkurencingas veiklos sąnaudas ir gyvenimo lygį. Įmonės, užsiimančios gamyba, duomenų apdorojimu ar interneto serverių paslaugomis, gali pasinaudoti žaliuoju koridoriumi. Šis įstatymų paketas siūlo reikšmingas mokesčių lengvatas ir žymiai sumažina biurokratiją, todėl tarptautinėms įmonėms greičiau ir lengviau kurti ir išplėsti operacijas Lietuvoje. Kviečiame Azerbaidžano įmones pasinaudoti ne tik palankiomis sąlygomis Lietuvoje, bet ir „Žaliojo koridoriaus“ teikiamais pranašumais ir kuo geriau jais pasinaudoti.

Klausimas: Ar abi šalys gali atidaryti prekybos rūmus, kad sustiprintų tarpusavio prekybinius santykius?

A: Verslo santykių plėtra reikalauja abipusio intereso, o geriausias būdas sustiprinti mūsų ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą yra keistis verslo delegacijomis ir skatinti tiesioginius įmonių ryšius. Be to, Azerbaidžano ir Lietuvos įmonės gali pasinaudoti įvairiomis iniciatyvomis ir rasti potencialių verslo partnerių. Pavyzdžiui, 2020 m. Planuojamas ir 2021 m. Nukeltas renginys Lietuvoje – „Life Sciences Baltics 2021“ renginys, kuris vyks Vilniuje rugsėjo 22–23 dienomis, bus sutelktas į gyvybės mokslus, farmaciją, biotechnologijas ir mediciną. Šis forumas bus organizuojamas internetu, todėl kviečiame Azerbaidžano įmones, ieškančias unikalios galimybės susitikti su pramonės suinteresuotaisiais asmenimis ir tendencijų nustatytojais ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš viso pasaulio, dalyvauti šiame renginyje. Taip pat reikia nepamiršti, kad ne tik vyriausybės institucijos, bet ir pačios įmonės gali imtis iniciatyvos plėtoti dvišalius ekonominius santykius. Norint reikšmingai prisidėti prie prekybos santykių skatinimo, galima įsteigti prekybos rūmus.

Klausimas: Kokią pažangą padarė dvi šalys integruodamos savo transporto sektorių? Kokios yra bendradarbiavimo šioje srityje augimo perspektyvos?

A: Lietuva yra svarbi tranzito šalis rytų – vakarų, šiaurės – pietų transporto koridoriuose. Viena pagrindinių Azerbaidžano ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybių didinimo priemonių yra bendras tarptautinis traukinių projektas – traukinys „Vikings“ -, jungiantis Baltijos, Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų jūrų konteinerių linijų tinklą. Todėl mūsų šalis gali pasiūlyti Azerbaidžanui saugų, greitą ir nebrangų azerbaidžaniečių prekių, tokių kaip nafta ir jos produktai, gabenimą į Europą ir Skandinaviją.

Mes turime gerai veikiančią multimodalinę transporto ir logistikos sistemą, gerai išvystytą geležinkelių tinklą, modernų jūrų uostą Klaipėdos valstybėje ir gerus kelius. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra šiauriausias uostas be ledo rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tai svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, jungiantis jūros, sausumos ir geležinkelio maršrutus iš rytų į vakarus. Klaipėda yra daugiafunkcis, pasaulinis giliavandenis uostas, teikiantis kokybiškas paslaugas 14 didelių krovos kompanijų. Uoste veikia laivų remonto ir laivų statyklos, taip pat teikiamos visų rūšių jūrų darbų ir krovinių tvarkymo paslaugos. Metiniai uosto krovos pajėgumai siekia iki 70 milijonų tonų. 2020 m. Uoste perkrauta 47,8 mln. Tonų krovinių.

K .: Kaip vertinate bendradarbiavimą energetikos srityje su Azerbaidžanu? Kokiais būdais galima toliau plėtoti dvišalius santykius šioje srityje?

Atsakydama: atverdama kelią dinamiškesnei ir įvairesnei ekonomikai, Lietuva aktyviai ir nuolat sutelkia dėmesį į regioninio energetinio saugumo stiprinimą. Šiuo tikslu vykdomi didelio masto energetikos projektai, skirti stiprinti ryšį ir konkurencingumą, tokie kaip Lenkijos ir Lietuvos dujų sujungimas (GIPL) ir Lietuvos elektros tinklo sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklu.

Lietuva taip pat turi drąsių planų padidinti investicijas į patikimą ir konkurencingą vidaus elektros energijos gamybą. Plėtojant jūros vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje, bus padidinta elektros energijos gamyba šalies viduje ir įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas pertvarkyti žaliąją energiją. Mūsų tikslas – iki 2030 m. 50% energijos suvartoti Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių. Mes taip pat siekiame iki 2050 m. Dekarbonizuoti visą mūsų energetinę sistemą.

Atsinaujinančius energijos šaltinius matome tarp galimų dvišalio bendradarbiavimo su Azerbaidžanu energetikos sektoriuose. Esame atviri tarptautiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi ekologiškos energijos gamybos, švarios energijos technologijų ir novatoriškų sprendimų srityje, siekiant padidinti energetinį saugumą ir pasiekti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ateitį. Mes turime stiprią lazerių pramonę, orientuotą į saulės energiją – saulės elementų tyrimus, plėtrą, naujoves ir gamybą. Lietuvos įmonės, gaminančios novatoriškas ir aukštos kokybės fotoelektros plokštes, veikia Europoje ir visame pasaulyje ir yra suinteresuotos užmegzti ryšius plėtojant saulės energijos projektus Azerbaidžane.

Lietuva išlieka tvirta ambicingos ir į rezultatus orientuotos Rytų partnerystės politikos rėmėja. Kalbant apie energetiką, Lietuva pabrėžia bendro solidarumo svarbą siekiant teisingo, įtraukaus ir tvaraus atsigavimo, siekiant sušvelninti pandemijos krizės padarinius ir paspartinti švarios energijos perėjimą Europos Sąjungoje ir Rytų partnerystės šalyse. [including Azerbaijan, Armenia, and Georgia].

Lietuvos institucijos, taip pat Lietuvos energetikos kompanijos, jau yra sukūrusios keletą iniciatyvų rytiniuose partneriuose, dalydamosi savo patirtimi ir gerąja patirtimi. 2021 m. Lietuva kartu su Gruzija ir remdama Europos Komisijai vadovaus naujai įsteigtam Rytų partnerystės tinklui atsinaujinančios energijos srityje. Tinklo tikslas – ištirti ir nustatyti kliūtis, trukdančias pasiekti didesnę atsinaujinančių energijos išteklių dalį rytų partnerių energijos rūšių derinyje.

–

sekite mus Tviteryje Tweet įdėti