Latvijos ir Lietuvos mokslininkų komanda šukuoja Palangos pasienio pakrantę. Jie tiria plastiko kaupimąsi ir dalyvauja Europos projekte ESMIC, kuriame pateikiami žemėlapiai, analizė ir duomenys bei metodai, kaip kovoti su šia tarša. Pirmoji jų išvada buvo ta, kad dumbliai veikia kaip plastiko magnetai.

“Mes nustatėme, kad paplūdimio šiukšlėse (dumbliuose) buvo tris kartus daugiau plastiko, palyginti su šviežiu arba švariu paplūdimio smėliu. Aiškina ESMIC projektų vadovas Arūnas Balčiūnas_.

Plastiko žemėlapiams sudaryti mokslininkai naudoja daugybę metodų, įskaitant dronų vaizdavimą. Tada šie duomenys lyginami su palydoviniais vaizdais. Taip jie nustato, kurios vietovės yra labiausiai paveiktos ir kiek dumbliai bei plastikas gali padėti savivaldybėms. Tai taip pat domina Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijas.

Naudojame tris lygius, trijų dimensijų in situ metodus, pvz., renkame rankomis, dronus, kurie mato mažus lopinėlius, ir palydovus, kurie yra greiti ir manevringi, galintys perimti visą Baltijos jūrą. Vyriausia mokslininkė ir nuotolinio stebėjimo ekspertė Diana Wyciutte sako.

Lietuva ir Latvija dėl savo geografinės padėties sukaupia daugiau jūros dumblių (dumblių) ir plastiko nei kitos Baltijos jūros šalys. Jie yra santykinai uždaros jūros rytinėje pusėje – ir stiprūs vyraujantys vėjai.

Šiam projektui biudžete buvo skirta 449 574 eurai, iš kurių 85% finansavo Europos integracijos politika, o likusius 15% – dalyvaujantys projekto partneriai: Klaipėdos universitetas; Latvijos vandens ekologijos institutas; Daugpilio universiteto institutas; Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas; Aplinkosauginio švietimo fondas.

Klaipėdos universiteto laboratorijose mokslininkai tyrimą užbaigia analizuodami plastiko ir mikroplastiko mėginius, esančius dumbliuose ir vandenyje. Jie ieško VibracijaŽmonėms pavojingų bakterijų tipas, ypač šioje pakrantėje, taip pat žinomas kaip Gintaro paplūdimys. Jų analizė parodė, kad Vibrio buvo 67% atvejų.

„Dėl klimato kaitos Baltijos jūros regione daugėja vibrio pakrančių infekcijų, o plastikas yra vienas iš būdų, kaip tos bakterijos gali būti pernešamos. Taigi žmonės kasa šiuos dumblius gintarui. Per tai jie yra veikiami potencialiai patogeninių bakterijų. “. Vyresnioji mokslininkė ir mikrobiologė Marija Katarzide paaiškina.

Kiekvieną kartą, kai mokslininkai renka mėginius, praeiviams parodo, ką randa paplūdimyje. Šiuo metu 100 metrų atstumu nuo paplūdimio buvo surinktos 736 vados. Tai 36 kartus viršija ribą, kuri laikoma „tinkama atsargumo priemone“. Europa.