Dabar pradėta taikyti teisinė bazė, leidžianti Rygai išleisti obligacijas, kurių galutinis tikslas – finansuoti investicinius projektus. Užsienio reikalų ministras iki gegužės 25 d. pateikia Ministrų Tarybai Rygos savivaldybės obligacijų išleidimo tvarkos ir sąlygų reglamento projektą, vadovaudamasis Vyriausybės sprendimo projektu.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad numatoma finansuoti investicinius projektus, atitinkančius valstybės patvirtintą vietos valdžios plėtros programą, bei įgyvendinti naudingas ir tvarias investicijas savarankiškam savivaldybės vaidmeniui užtikrinti.

Finansų ministro Arvilo Ašeradeno (Naujasis padalinys) teigimu, valstybės kapitalo įmonės, kurios galėtų būti potencialūs žaidėjai kapitalo rinkoje, yra nacionalinė aviakompanija airBaltic ir Conexus Baltic Grid. Ašeradenas sakė, kad šios bendrovės jau nusprendė listinguoti savo obligacijas biržoje.

„airBaltic“ verslo planas ir vyriausybės pagalbos įsipareigojimai suteikia galimybę pritraukti finansavimą išleidžiant obligacijas arba per pirminį viešą siūlymą. Tikimasi, kad „Conexus Baltic Grid“ kapitalo rinkoje dalyvaus iki 2027 m.

Ašeradenas sakė, kad Vyriausybė taip pat vertins galimą LMT, „Tet“, VĮ „Sadales tīkls“, VĮ „Augstsprieguma tīkls“ ir kt.

Valstybės ir vietos kapitalo įmonės valstybiniu lygiu

Numatoma, kad planuojamus kapitalo rinkos investicinius projektus toliau finansuos bendra Latvenergo ir Latvijos valstybinių miškų įmonė „Latvian Wind Parks“, praneša FM.

Pagrindinis valstybės valdomų įmonių įtraukimo į kapitalo rinką uždavinys – didinti akcijų rinkos kapitalizaciją. Iki 2027 metų ji turėtų siekti apie 9% BVP. 2021 metais Latvijos akcijų rinkos kapitalizacija siekė tik 3% BVP, o Lietuvoje – 9,3%, o Estijoje – 17,4%, teigiama pranešime.

Praneškite apie klaidą