Mokesčių lengvatos. Mažas elektros suvartojimas. Ir beviltiška alternatyvių dujų šaltinių paieška. Europa kovoja su viena didžiausių energijos krizių atmintyje, kaip ir šaltomis, tamsiomis žiemos dienomis.

Šių metų vasarį Rusijos invazija į Ukrainą paaštrino tiekimo problemas ir padidino gamtinių dujų importo kainą. Visos Europos vyriausybės išbandė įvairias priemones, siekdamos apsaugoti piliečius nuo blogiausių kylančių kainų padarinių ir išlaikyti savo ekonomiką. Tačiau darbo streikai ir klestinčios gatvės demonstracijos keliuose miestuose rodo, kad skausmas yra tikras ir gilus milijonams žmonių.

„Al Jazeera“ kalbėjosi su ekonomistais, kad išsiaiškintų, kurios Europos šalys su krize susidoroja geriau nei kitos ir kas veikia, o kas ne.

Trumpas atsakymas: Prancūzijai ir Ispanijai pavyko geriau pažaboti infliaciją, o Italija, Vokietija ir Graikija vadovauja ilgalaikiams pasirengimams užtikrinti savo energijos poreikius. Ir JK sunkiai sekasi.

įvairios rizikos

Rusija sudarė beveik pusę viso Europos gamtinių dujų importo 2021 m., tačiau kai kurios šalys visada buvo labiau pažeidžiamos nei kitos.

Lenkija, Suomija ir Slovakija buvo beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų atžvilgiu dėl geografinio artumo tiekti dujotiekius. Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, buvo priklausoma nuo Rusijos, kuri 2021 m. pusę savo gamtinių dujų importavo iš šalies. Didžiulė Vokietijos chemijos pramonė, kurioje dirba daugiau nei 300 000 žmonių, gamtines dujas naudoja kaip žaliavą.

Be to, yra šalių, kurios tradiciškai sudarė didesnę gamtinių dujų dalį bendrame energijos šaltinyje: Italija (40 proc.), Nyderlandai (37 proc.), Vengrija (33 proc.) ir Kroatija (30 proc.). Nors šios šalys nevienodu laipsniu buvo priklausomos nuo Rusijos, jos visos patyrė hiperinfliaciją, nes dujų kainos pakilo iki rekordinio lygio.

Tačiau ekspertai teigė, kad kai kurios šalys skinasi kelią ieškoti alternatyvų rusiškoms dujoms.

Priklausomybė nuo suskystintųjų gamtinių dujų

Visa Europa pereina prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kad sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, kurios daugiausia tiekiamos vamzdynais. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. ES importavo daugiau SGD nei kada nors buvo nupirkta per visus metus.

Europoje Italija buvo „SGD tiekimo pradininkė“, – „Al Jazeera“ sakė Nyderlandų tyrimų bendrovės „Rabo“ vyriausiasis ekonomistas (euro zonos) Martje Wegvelars.

Wavellarsas sakė, kad netrukus po karo pradžios Italija pradėjo ieškoti alternatyvių dujų tiekimo iš Azerbaidžano, Alžyro ir Egipto. Padėjo Alžyro – pagrindinio dujų eksportuotojo – buvimas Viduržemio jūroje.

Kai kurios šalys, įskaitant Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, turi pranašumą dėl esamų stacionarių SGD terminalų, sakė Wevellarsas, palyginti su kitomis Europos šalimis, tokiomis kaip Vokietija, kurios tradiciškai labiau rėmėsi dujotiekio dujomis. Šios šalys kartu su Jungtine Karalyste turi didžiausius SGD importo pajėgumus regione.

Daugelis kitų stočių naudojasi plūduriuojančiomis stotimis, kurių statyba užtrunka trumpiau nei nuolatinės stotys sausumoje.

Vadovo šiai iniciatyvai ėmėsi Vokietija, kuri neseniai baigė statyti pirmąjį iš penkių planuojamų plaukiojančių SGD terminalų. Kai tai bus padaryta, Vokietija turės vieną didžiausių importo pajėgumų Europoje. Graikija taip pat planuoja penkis plaukiojančius SGD terminalus, kurie galėtų tapti Pietryčių Europos šalių centru.

Tačiau SGD iš tokių šalių kaip Kataras, Australija ir JAV prireiks mažiausiai dvejų metų, kol įsijungs nauji projektai.

„Iki tol energijos kainų augimas išliks“, – „Al Jazeera“ sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Energetinio saugumo ir klimato kaitos programos vyresnysis bendradarbis Benas Cahillas.

Jau pastaraisiais mėnesiais euro zonoje buvo didžiausias infliacijos šuolis nuo jos įkūrimo – beveik 70 procentų tos infliacijos rugsėjį lėmė energijos kainos.

Tačiau kai kurios šalys geriau nei kitos saugojo savo piliečius.

Išjodinėjimo kainos

Prancūzija užšaldė vidaus dujų kainas iki 2021 m. spalio mėn. lygio ir sustabdė elektros kainų augimą 2022 m. 4 proc., palyginti su praėjusiais metais. Ir neseniai paskelbė, kad kitąmet elektros ir dujų brangimą sumažins 15 procentų.

Be šių priemonių namų ūkių sąskaitos būtų išaugusios daugiau nei dvigubai. Prancūzijos generalinis operatorius padengs išlaidas.

Šalis tradiciškai mažiau priklauso nuo rusiškų dujų (7,6 proc. viso dujų importo) nei daugelis kitų Europos šalių, tačiau ji labai priklauso nuo branduolinės energijos. Daugelyje atominių elektrinių atliekama techninė priežiūra, o tai reiškia, kad Prancūzija patiria energijos trūkumą. Tačiau jos viršutinės dujų ir elektros kainų ribos leido išlaikyti infliacijos lygį žemiausioje Europos Sąjungoje per pastaruosius 12 mėnesių.

Remiantis Rabo tyrimų ataskaita, paskelbta 2022 m. lapkričio 18 d., po Prancūzijos Ispanija tapo svarbiau, kad apsaugotų piliečius nuo infliacijos sumažindama mokesčius ir apribodama dujų tarifus.

Ar yra pamoka kitoms Europos šalims? Juk nuo 2021 m. rugsėjo mėn., kai prieš karą prasidėjo gamtinių dujų tiekimo kliūtys, daugelis kaupė grynųjų pinigų krizei įveikti. Dėl karo smarkiai išaugus naftos ir dujų kainoms, šios šalys prisidėjo prie šios katės.

Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės duomenimis, Vokietijai tenka 264 milijardai eurų (281 milijardas dolerių) – arba beveik pusė – iš visų 600 milijardų eurų (638 milijardų dolerių), kuriuos Europos Sąjungos šalys skyrė energetikos krizei. Pagalbos priemonės Vokietijoje sudaro 7,4 procento šalies BVP. Toliau rikiuojasi Lietuva (6,6 proc.), Graikija (5,7 proc.), Nyderlandai (5,3 proc.) ir Kroatija (4,2 proc.).

Tačiau nors Prancūzija ir Ispanija nustato viršutines kainų ribas ir siūlo nuolaidas degalų kainoms, kad apsaugotų piliečius nuo didesnių išlaidų, kitos šalys, įskaitant Vokietiją, daugiau dėmesio skyrė tiesioginei finansinei paramai pažeidžiamiems gyventojams, taikydamos tokias priemones, kaip degalų rinkliavų mažinimas. alyvos ir variklinės alyvos. Netikėti mokesčiai energetikos įmonėms. Pavyzdžiui, Austrijoje namų ūkiai gavo vienkartinę 150 EUR (158 USD) nuolaidą savo sąskaitoms už energiją, o labiausiai pažeidžiamiems asmenims ši nuolaida buvo padvigubinta.

Ironiška, bet Vokietijos dėmesys namų ūkių ir verslo pajamų didinimui prisidėjo prie paklausos ir infliacijos padidėjimo. Priešingai, Prancūzija ir Ispanija ėmėsi tiesioginių veiksmų, kad sumažintų infliaciją, kontroliuodamos elektros kainas, sakė Wavelarzas. Tačiau nuo kitų metų Vokietija pradės subsidijuoti vartotojų sąskaitas už elektrą, o tai sumažins infliaciją.

Tačiau nors Prancūzija ir Ispanija kontroliavo kainas, o Vokietija pirmauja teikiant finansinę paramą, JK to nedaro. Spalio mėnesį infliacija siekė 11,1 proc. – aukščiausią per 40 metų. Ir skirtingai nei Vokietija, ji skyrė tik 97 milijardus eurų (103 milijardus JAV dolerių) išteklius energijos krizei įveikti – tik 3,5 procento savo BVP. Didžioji Britanija atšaukė savo ankstesnius planus įšaldyti energijos kainas dvejiems metams ir apribojo šį laikotarpį iki šešių mėnesių iki 2023 m. kovo mėn.

Ekspertai teigė, kad skirtingoms šalims taikant skirtingas priemones, Europa kaip regionas ateinančiomis savaitėmis, mėnesiais ir metais susidurs su sudėtingais klausimais. Didžiausias: ar kiekviena tauta pirmiausia turėtų galvoti apie save?

laukia iššūkiai

Vokietija neseniai paskelbė apie naują 200 milijardų eurų (210 milijardų JAV dolerių) paketą, skirtą kovoti su didėjančiomis dujų kainomis, sutrikdžiusias kitas šalis, kurios reikalavo koordinuoto Europos Sąjungos atsako.

„Vyksta diskusija, ar ES turėtų imtis kolektyvinių priemonių, ar tai turėtų būti valstybės lygiu“, – „Al Jazeera“ sakė Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistas Philippas Heimbergeris. „Kai pereiname į žiemos mėnesius, šios diskusijos tik sustiprės.

Manoma, kad krizė gali paskatinti didelių ekonomikų pramonės politikos pokyčius.

„Tokiose šalyse kaip Vokietija didelė dalis pramonės sektoriaus gavo naudos iš žemesnių energijos kainų per gana ilgą laikotarpį“, – sakė jis. „Turėsime palaukti ir pažiūrėti, kiek tai prives prie deindustrializacijos Vokietijoje, nes sumažės daug energijos naudojančių sektorių konkurencingumas.

Apskritai, atsižvelgiant į Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, dėl didėjančio Europos apetito SGD ateinančiais metais jos bus pagrindinė pasaulinės prekybos dujomis varomoji jėga, kuri sudarys daugiau nei 60 procentų viso pasaulio grynojo importo augimo 2021–2025 m. laikotarpiu.

Tačiau Cahillas perspėjo, kad SGD išdujinimo gamyklos Europoje, kuriose kuras yra paverčiamas atgal į gamtines dujas, „nėra gerai sujungtos su visu žemynu“. „Tai labai suskaidyta sistema… dėl to kai kurios šalys atsiduria nepalankioje padėtyje. Labiausiai su juo susijęs regionas yra Pietryčių Europa, kuri tradiciškai taip pat buvo viena labiausiai priklausomų nuo Rusijos energijos.

Wijffelaarsas teigė, kad perėjimas prie atsinaujinančios energijos turėtų padėti. Tačiau ir ten Europa turi būti atsargi. Europa iš Kinijos importuoja 98 procentus retųjų žemių elementų, skirtų elektromobiliams, akumuliatorių ir nuolatinių magnetų generatoriams.

„Žinome, kad Kinija turi daug retųjų žemių elementų ir žaliavų, kurių mums gali prireikti pereinant prie energijos tiekimo“, – sakė Wegvelarsas. „Tačiau pagal savo galimybes turėsime kuo labiau diversifikuoti portfelį, kad netaptume priklausomi nuo vienos šalies“.

Tai klaida, kurios Europa negali pakartoti.

Kiekvienas šios serijos straipsnis atsako į didelį skaitytojų galvos klausimą visame pasaulyje, nes jie iššifruoja įvairius iššūkius, turinčius įtakos gyvenimui visame pasaulyje.