Nepaisant JAV sankcijų, Lietuvos geležinkeliai laikosi susitarimo su Baltarusija

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinis direktorius antradienį paskelbė atsistatydinantis kilus skandalui dėl JAV sankcijų taikytos Baltarusijos bendrovės gaminamų trąšų tranzito.

Kasmet Baltarusijos valstybinė gamintoja Baltarusija Lietuvos geležinkeliais gabena apie 11 mln. tonų kalio trąšų visoje šalyje link Klaipėdos uosto Baltijos jūroje ir toliau gabena pirkėjams. (Nuotrauka: Siena)Atsistatydinimo pareiškimus pateikė ir du ministrai, tačiau Ministrų Tarybos pirmininkas nusprendė palikti tokią, kokia yra.

Kasmet Baltarusijos valstybinė gamintoja Baltarusija Lietuvos geležinkeliais gabena apie 11 mln. tonų kalio trąšų visoje šalyje link Klaipėdos uosto Baltijos jūroje ir toliau gabena pirkėjams.

Nors šios siuntos yra pagrindinis pajamų šaltinis tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos geležinkeliams, šalies susisiekimo ministras Marius Skoudis paskelbė apie tranzito operacijų pabaigą, kai rugpjūtį JAV paskelbė, kad nuo gruodžio 8 dienos Baltarusijai taiko sankcijas.

Tačiau iki gruodžio 8-osios visoje šalyje toliau važinėjo LTG traukiniai, gabenantys tonas kalio trąšų.

Lietuva žinoma kaip atkakli tarptautinių sankcijų Aleksandro Lukašenkos režimui šalininkė. Griežta Baltijos šalies pozicija prieš suklastotus 2020 metų rinkimus ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje yra pagrindinė Lietuvos užsienio darbotvarkės dalis. Taigi nesugebėjimas sustabdyti kalio siuntų virto visos šalies skandalu.

Tiek Skuodis, tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino buvę nustebinti siuntų ir abu įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimus.

Lietuvos geležinkeliai aiškino, kad Baltarusija už trąšų siuntas sumokėjo prieš kelis mėnesius, o LTG bandė grąžinti dalį pinigų, tačiau sandorį bankas atmetė.

Bet Lietuvos narys centras OCCRP Siena Gavau įrodymų, kad Lietuvos geležinkeliai aktyviai ieškojo būdų užsitikrinti Baltarusijos mokėjimus ir po gruodžio 8 d.

Nutekinti elektroniniai laiškai rodo, kad geležinkelio įmonei buvo aiškiai pasakyta, kad bankų sistema po sankcijų nebuvo pasirengusi apdoroti mokėjimų, todėl vadovybė kreipėsi į „FinTech“ įmones, ieškodama, kas nori tvarkyti „Belarussali“ mokėjimus. Bent vienas grįžo su konkrečiu sprendimu, kuris buvo išsiųstas susisiekimo sekretoriui.

READ  Spalio mėnesį prasidėjo „SMI Group“ konferencijų darbotvarkė „ISR 2021“

Po to, kai tai išėjo į viešumą, Skuodis sakė nelaikantis to bandymu užsitikrinti mokėjimus po JAV sankcijų pradžios, o geležinkelių bendrovės vadovas Kęstutis Šliužas sakė, kad tai yra dalis pastangų „sumažinti riziką“.

Šliužas taip pat paskelbė, kad LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška nusprendė atsistatydinti po dar neapibrėžto „pereinamojo laikotarpio“ – šis žingsnis, panašu, yra skirtas problemai išspręsti. Du atsistatydinimo pareiškimus įteikę ministrai gali išlaikyti savo darbo vietas.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie Bartoskos atsistatydinimą, premjerė Shimonetti paskelbė nepriimsianti Skuodžio ir Landsbergio atsistatydinimo raštų.

Du kabineto nariai man įteikė atsistatydinimo laiškus, nusprendę asmeniškai reikalauti atlyginti žalą. [country’s] reputacija. Vertinu ministrų norą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti“, – sakė imonytas Jis pasakė Vėlų antradienio vakarą paskelbtame rašytiniame pareiškime.

Tai įvyko netrukus po vietinio naujienų portalo „Delfi“. paskelbta Panašu, kad nutekinti prezidento administracijos elektroniniai laiškai rodo, kad prezidento Gitano Naužudos pavaldiniai birželį spaudė, kad Baltarusija nebūtų įtraukta į ES sankcijų sąrašą.

Vietoje to prezidento žmonės bandė siekti sankcijų Astraveto atominei elektrinei (ANE), plačiai laikomai politine ir fizine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Norime trąšų, įsikiša ANPP“, – rašė vienas iš prezidento administracijos darbuotojų. Prezidentės vyresnioji patarėja užsienio reikalams Asta Skesjerito tam pritarė ir teigė, kad sankcijos už trąšas pirmiausia atneš „nuostolių mūsų verslui“.

Rašytiniame komentare prezidentės administracija teigė, kad nutekinti elektroniniai laiškai „neatspindi galutinės pozicijos“, dėl kurios susitarta su Lietuvos vyriausybe. Prezidentas Noseda atsakė sakydamas, kad tai tik susirašinėjimo „fragmentai“, sąmoningai nutekinti, kad skandalas nepatektų į vyriausybę.

„Tai gana gėdingas dalykas [aimed to] atitraukia dėmesį nuo savo problemų“, – „Nausėda Jis pasakė nieko tiesiogiai nekaltindamas dėl nutekėjimo.

READ  „Alpine Research Optics“ įsigijo Lietuvos įmonė

Nesvarbu, ar dėl spaudimo Lietuvoje, ar ne, Baltarusija galiausiai nepateko į ES sankcijų sąrašą, o tai palengvino kalio gabenimą per Lietuvą net ir JAV įvedus sankcijas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *