Daugybė klimato įrašų apie temperatūrą, vandenyno temperatūrą ir jūros ledą Antarktidoje sunerimo kai kuriuos mokslininkus, kurie teigia, kad jo greitis ir laikas yra precedento neturintys.

Jungtinės Tautos teigia, kad pavojingos karščio bangos Europoje gali sumušti daugiau rekordų.

Sunku iš karto susieti šiuos įvykius su klimato kaita, nes oras ir vandenynai yra tokie sudėtingi.

Vykdomi tyrimai, tačiau mokslininkai jau baiminasi, kad gali išsivystyti kai kurie blogiausi scenarijai.

„Nežinau apie panašų laikotarpį, kai visos klimato sistemos dalys buvo neįprastame arba rekordiniame regione“, – sako Londono ekonomikos mokyklos aplinkos geografas Thomas Smithas.

Paolo Seppi, Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslų dėstytojas, sako, kad „Žemė yra neatrastoje teritorijoje“ dabar dėl atšilimo deginant iškastinį kurą, taip pat dėl ​​šilumos, kurią generuoja pirmoji El Ninjo – natūrali šiltų orų sistema – nuo ​​2018 m.

čia Keturi klimato rekordai Iki šiol ši vasara – karščiausia užfiksuota diena, šilčiausias birželis pasaulyje, intensyvios jūros karščio bangos ir rekordiškai žemas Antarkties jūros ledas – ir tai, ką jie mums sako.

Liepos mėnesį pasaulis išgyveno karščiausią visų laikų dieną ir sumušė 2016 metais pasiektą pasaulio temperatūros rekordą.

Europos Sąjungos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ duomenimis, vidutinė pasaulio temperatūra pirmą kartą viršijo 17°C ir liepos 6 dieną pasiekė 17,08°C.

Nuolatinis išmetamųjų teršalų kiekis deginant iškastinį kurą, pvz., naftą, anglį ir dujas, atsilieka nuo pasaulinio atšilimo tendencijos planetoje.

Būtent to ir būtų galima tikėtis pasaulyje, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra daugiau, sako klimatologas dr. Frederickas Otto iš Londono imperatoriškojo koledžo.

„Žmonės 100% atsilieka nuo augimo tendencijos“, – sako ji.

„Jei kas mane stebina, tai rekordus, sumuštus birželio mėnesį, taigi anksčiau šiais metais. El Ninjo pasaulinis poveikis iš tikrųjų nebus iki penkių ar šešių mėnesių etapo“, – sako dr. Smithas.

El Niño yra galingiausias natūraliai pasitaikantis klimato kintamumas pasaulyje. Jis iškelia šiltesnį vandenį į paviršių tropiniame Ramiajame vandenyne ir į atmosferą išstumia šiltesnį orą. Paprastai tai padidina pasaulinę oro temperatūrą.

Vidutinė pasaulio temperatūra šių metų birželį buvo 1,47°C aukštesnė nei įprastą birželį ikiindustriniu laikotarpiu. Žmonės pradėjo pumpuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą, kai apie 1800 m. prasidėjo pramonės revoliucija.

Paklaustas, ar 2023 m. vasara buvo tokia, kokią jis numatė prieš dešimtmetį, dr. Smithas sakė, kad klimato modeliai gerai nuspėja ilgalaikes tendencijas, bet ne taip gerai prognozuoja ateinančius 10 metų.

„Dešimtojo dešimtmečio modeliai beveik atvedė mus ten, kur esame šiandien. Tačiau suvokti, kaip atrodys ateinantys 10 metų, bus labai sunku“, – sako jis.

„Reikalai nenurims“, – priduria jis.

Vidutinė pasaulinė vandenynų temperatūra sumušė gegužės, birželio ir liepos mėnesio rekordus. Ji artėja prie aukščiausios kada nors užfiksuotos jūros paviršiaus temperatūros, kuri buvo 2016 m.

Tačiau mokslininkams ypatingą nerimą kelia didžiulis karštis Šiaurės Atlante.

„Šioje Atlanto dalyje niekada nematėme jūrinės karščio bangos. Aš to nesitikėjau”, – sako Daniela Schmidt, Bristolio universiteto žemės mokslų profesorė.

Profesorius Schmidtas sako, kad šią karščio bangą tiesiogiai priskirti klimato kaitai yra sudėtinga, tačiau šis darbas tebevyksta.

Aišku, anot jos, pasaulis atšilo ir vandenynai sugėrė didžiąją dalį tos šilumos iš atmosferos.

Ir priduria: „Mūsų paradigmos išsiskiria savo natūralia įvairove ir vis dar yra dalykų, kurių mes neįsivaizdavome arba bent jau neįsivaizdavome“.

Ji pabrėžė šio karščio poveikį jūrų ekosistemoms, kurios gamina 50 % viso pasaulio deguonies.

„Žmonės linkę galvoti apie žūstančius medžius ir žoles, kai kalbame apie karščio bangas. Atlanto vandenynas yra maždaug 5°C šiltesnis nei reikia – tai reiškia, kad organizmams reikia 50 % daugiau maisto, kad jie veiktų kaip įprastai”, – sako ji.

Pavojaus varpai skamba mokslininkams, kurie bando iššifruoti tikslų ryšį su klimato kaita.

Šylantis pasaulis gali sumažinti Antarkties jūros ledo lygį, tačiau dabartinį didelį nuosmukį taip pat gali lemti vietinės oro sąlygos arba vandenyno srovės, aiškina daktarė Caroline Holmes iš Britų Antarkties tyrimo.

Ir ji pabrėžė, kad tai nėra tik rekordas – jis mušamas dramatiškai.

„Tai nepanašu į nieką, ką anksčiau matėme liepos mėnesį. Tai 10% mažesnis nei ankstesnis kritimas, o tai yra didžiulis lygis.”

Ji tai vadina „dar vienu ženklu, kad mes nelabai suprantame pokyčių tempą“.

Mokslininkai mano, kad pasaulinis atšilimas tam tikru momentu paveiks Antarkties jūros ledą, tačiau iki 2015 m. jis atmetė pasaulinę tendenciją kituose vandenynuose, sako daktaras Holmsas.

„Galima sakyti, kad nukritome nuo skardžio, bet nežinome, kas čia yra uolos apačioje“, – sako ji.

„Manau, kad tai mus nustebino tuo, kaip greitai tai atsitiko. Tai tikrai nėra geriausias scenarijus, kurį nagrinėjome – jis artimesnis blogiausiam atvejui”, – sako ji.

Mokslininkai teigia, kad tikrai galime tikėtis, kad metams bėgant ir į 2024-uosius bus sumušta vis daugiau šių rekordų.

Tačiau būtų neteisinga tai, kas vyksta, vadinti „klimato nuosmukiu“ arba „bėgančiu atšilimu“, – perspėja daktaras Otto.

Išgyvename naują erą, bet „vis dar turime laiko daugeliui užsitikrinti gerą ateitį“, – aiškina ji.

Papildomi Marko Poyntingo ir Becky Dale reportažai