Ugnis! Ir prasideda šaudymas. Jau trejus metus Palius Liskaskas treniruojasi pačiomis prasčiausiomis sąlygomis. Šiomis dienomis scena dar niekada nebuvo tokia artima, – Lietuvos DW sakė 39 metų vyras.

„Po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir davė pirmuosius šio karo prieš Ukrainą ženklus, 2014 metais labai norėjau įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą“, – sakė jis. „Jau tada Rusijos valstybės kampanija laikė Lietuvą akiratyje. Mums tai reiškė, kad galime būti šalia.”

Su Liskaus keliolika vyrų ir moteris nešiojasi ginklus. Viskas vyksta pietų Lietuvos Marijampolės miesto pėsčiųjų zonoje nedidelio pastato pirmame aukšte esančiame tamsiame kambaryje.

Ant sienos kabo uždanga. Jame – už kažkuo besislepiančių teroristų animacijos. Jie yra ginkluotų asmenų taikiniai.

Tiesą sakant, jei kaskart fotografuojant iš garsiakalbių nesklinda stiprūs garsai, visa tai gali būti tiesiog dar vienas įprastas kompiuterinis žaidimas. Pasigirsta garsūs garsai, primenantys apie tikrąjį karą, kuris dabar vyksta Europoje.

Vienintelė moteris kambaryje buvo Liskasco žmona. Jie abu vilki alyvuogių žalios spalvos Lietuvos vyriausybės remiamos sukarintos organizacijos Šaulių sąjungos uniformą. Iš esmės Lietuvos šaulių sąjunga yra savotiškas priedas prie dabartinės šalies kariuomenės, sudarytos iš civilių lietuvių, kurie dažniausiai yra apmokyti ginkluoti ir pasiruošę kautis, jei situacija pablogėtų.

Prieštaringa istorija

Šaulių sąjunga turi senas tradicijas ir prieštaringos reputaciją. Ji buvo įkurta XX amžiaus pradžioje ir dėl Lietuvos nepriklausomybės kovų bendradarbiavo su nacistine Vokietija. Lietuvai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, grupuotės nariai kovojo su sovietais kaip lietuviškos partijos. Kai kurie buvo paveikti stalinizmo.

1990-aisiais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Šaulių sąjunga išgyveno renesansą. Nuo karo Ukrainoje pradžios grupė sulaukė didelio susidomėjusių vietinių gyventojų antplūdžio. „Liscoscas“ dabar džiaugiasi, kad yra viena iš 14 000 narių.

Visų pirma, Liskaus šeima gyvena vietovėje, kuri Rusijos puolimo metu sukėlė didelių karinių ir strateginių problemų: vadinamajame Svalkų tarpelyje, kuris buvo pavadintas šalia esančio Svalkų miesto vardu.

Svalbardo plyšys – siaura žemės juosta, jungianti Lietuvą ir Lenkiją. Jis yra įspaustas tarp Rusijos kontroliuojamos Kaliningrado srities šiaurės vakaruose ir Baltarusijos pietryčiuose. Baltarusijos valdžia laikoma Rusijos sąjungininke.

Svalbardo tarpas yra 65 km ilgio ir yra vienintelė sausumos jungtis tarp Baltijos šalių ir kitų NATO sąjungininkių. Krizės metu daugelis vietinių baiminasi, kad Rusija gali sumažinti atotrūkį. Dėl to jie jaučia gilų priešiškumą Rusijai.

Advokatu dirbantis Liskauskas šiai opozicijai pritaria. Tačiau jis atkreipia dėmesį į skirtumą tarp Rusijos politikos ir paprastų rusų. „Turiu rusų klientų ir vis dar su jais palaikau ryšį; neapkenčiu Rusijos valdžios ir jos propagandos“.

Rusijos traukinių keleiviai iš Rusijos sostinės Maskvos į Vilniaus geležinkelio stotį vyksta per Kaliningrado eksklavo perėją, į kurią jie neturi įlipti. Ten jie susidūrė su plakatais, kuriuose vaizduojamos kraupios Ukrainos karo scenos. Kiekviename plakate yra ta pati žinutė, klausiama, ar rusai nori paremti prezidentą Putiną.

Vilniaus geležinkelio stoties plakate vaizduojama žiauraus karo Ukrainoje tikrovė

Pasiruošimas avarinei situacijai

45 metus tiek Lietuva, tiek Rusija priklausė Sovietų Sąjungai. Po nepriklausomybės Lietuva įstojo į NATO 2004 m. Pastaraisiais metais įtampa su Rusija auga.

Lietuvos parlamentaras Lurdas Kasyūnas sako, kad karas Ukrainoje yra pažadinimo skambutis. Jo šalis turi būti geriau pasirengusi užkirsti kelią galimam Rusijos puolimui, sakė jis DW. „Pagaminti liko tik keleri metai, todėl mums reikia didelio NATO buvimo kaip pagrindinės atgrasymo priemonės.

Ukrainiečių dėka Lietuva turėjo laiko pagaminti tokius gaminius, sako Vilniaus universiteto politologas Thomas Geniliūnas. Kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, dalis lietuvių bijojo išvykti iš gimtosios šalies, sako jis.

Tačiau daugelis dabar supranta, kad Rusijos kariuomenė yra silpnesnė, nei tikėtasi, o Ukrainos ryžtas didesnis nei tikėtasi. „Tokie dalykai kaip karas Ukrainoje mums yra gera pamoka, jie suteikia laiko pasiruošti. Ukrainiečiai perka mums laiką ir mes turime jį tinkamai išnaudoti”, – sakė J. Janelunas.

Lietuvos savanoriai mokosi elgtis su ginklais

Todėl tokie savanoriai kaip Palius Liskaskas su Šaulių sąjunga savo tikslą vertina praktiškai. Jis tikrai sutiktų NATO karius Lietuvos žemėje ir pasakytų, kad kilus karui jis ir jo žmona imtų ginklą.

„Sunku kalbėti apie ateitį“, – sakė jis DW. „Gyvename sunkiais laikais ir niekas nežino, ką atneš ateitis. Todėl svarbu gyventi čia ir dabar, o mažais žingsneliais ir patriotizmu stiprinti savo šalį”.

Istorija pirmą kartą buvo paskelbta vokiečių kalba.