Slegiamu sovietinio režimo nykščiu nemaža dalis Lietuvos kultūrinio ir religinio paveldo buvo nustumta į šešėlį. Vienas iš tokių pavyzdžių buvo krikščioniškų švenčių, ypač Kalėdų, slopinimas, kurį plačiai tyrinėjo istorikas Arūnas Streikus. Sovietinis režimas sistemingai mažino religinę festivalio reikšmę, o tai turėjo ilgalaikę įtaką Lietuvos visuomenei.

Sovietinė strategija

Sovietų režimas, bandydamas ištrinti Kalėdas iš visuomenės sąmonės, ėmėsi įvairių priemonių. Jis pašalino Kalėdas iš švenčių kalendoriaus ir užpildė žiniasklaidą ateistiniu turiniu, ginčijančiu festivalio kilmę ir reikšmę. Ryškus pavyzdys – Jono Ragausko knyga „Katalikiškos šventės ir ritualai“, skatinanti neabejotinai ateistinę religinių švenčių interpretaciją.

Išsiblaškymas ir pakeitimas

Sovietai neapsiribojo vien cenzūra. Kūčių vakarą jie organizavo oficialius renginius, kad atgrasytų lankyti bažnyčią, o Naujuosius iškėlė kaip alternatyvią šventę. Naujųjų metų tradicijos, pavyzdžiui, Olivier salotos ir patiekalai Negyvas kvailys Ir Sneguročka Akcija buvo siekiama pakeisti Kalėdų Senelio kultūrinę reikšmę.

Pasekmės ir slopinimas

Nors eiliniai Kalėdas švenčiantys piliečiai rimtų pasekmių nepatyrė, o aukštas pareigas užimantys ar komunistų partijos nariai buvo rizikuojami. Sovietų pastangos kartu su platesne sekuliarizacijos tendencija lėmė religinės Kalėdų ir Velykų prasmės nykimą, nustumiant jas į daugiakultūres tradicijas.

Lietuvių atsparumas

Nepaisant puolimo, lietuviams pavyko išsaugoti Kalėdų esmę, ypač kaimo vietovėse. Čia vyresnioji karta išlaikė labai tikrą ryšį su savo religinėmis reikšmėmis ir papročiais – tradicinėmis Kūčių vakarienėmis iš silkės, kusyukų, kisieliaus ir aguonpienio. Šių bendruomenių atsparumas padėjo išlaikyti šias tradicijas gyvas.