Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad dėl maisto ir energetikos krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, pasaulio ekonomikos augimas šiais metais smarkiai sumažės iki 1,9 proc. infliacija ir ekstremalioji klimato kaita.

Atsižvelgdamas į niūrias ir neapibrėžtas ekonomikos perspektyvas, Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas teigė, kad dabartinis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas „apima išsivysčiusias ir besivystančias šalis, o 2023 m. joms gresia daug recesijos pavojų“.

„Didelis ir smarkus pasaulio ekonomikos sulėtėjimas kyla dėl didelės infliacijos, griežtų pinigų sugriežtinimo ir didėjančio neapibrėžtumo“, – įžangoje į 178 puslapių ataskaitą sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Ataskaitoje teigiama, kad 1,9 % ekonomikos augimo prognozė šiems metams – nuo ​​3 % 2022 m. – yra vienas mažiausių augimo tempų per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau ji tikisi, kad 2024 m. infliacija palaipsniui mažės ir ekonomikos priešpriešiniai vėjai ims šiek tiek pakilti iki 2,7 proc.

Savo metinėje ataskaitoje anksčiau šį mėnesį Pasaulio bankas, skolinantis pinigų neturtingoms šalims plėtros projektams, savo augimo prognozę sumažino beveik perpus – nuo ​​ankstesnės 3% prognozės iki vos 1,7%.

Tarptautinis valiutos fondas, teikiantis paskolas šalims, kurioms to reikia „Mes nesitikime pasaulinio nuosmukio“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Ekonominės analizės ir politikos skyriaus direktorius Shantanu Mukherjee spaudos konferencijoje, kuria buvo pristatytas pranešimas, pabrėžė didėjančią pajamų nelygybę pasaulyje.

Pasak jo, nuo 2019 iki 2021 metų vidutinės 10 procentų pajamos padidėjo 1,2 procento, o apatinių 40 procentų sumažėjo 0,5 procento.

„10 procentų geriausių dabar uždirba vidutiniškai 42 kartus daugiau nei mažiausias procentas“, – sakė Mukherjee.

JT ataskaitoje teigiama, kad „augimo tempas šiais metais susilpnėjo JAV, Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose ekonomikose, o tai neigiamai paveikė likusią pasaulio ekonomiką“.

Tikimasi, kad JAV bendrasis vidaus produktas 2023 metais padidės tik 0,4 proc., po 1,8 proc. augimo 2022 metais, pranešė Jungtinės Tautos. Tikimasi, kad daugelis Europos šalių patirs „vidutinį nuosmukį“, nes karas Ukrainoje tęsiasi antrus metus. Vasario 14 d., didėjančios energijos sąnaudos, infliacija ir griežtėjančios finansinės sąlygos, dėl kurių sumažėjo namų ūkių vartojimas ir investicijos.

Jungtinės Tautos nurodė, kad 27 valstybes turinčios Europos Sąjungos ekonomika 2023 m. augs tik 0,2 %, o 2022 m. – 3,3 %. Jungtinėje Karalystėje, kuri prieš trejus metus išstojo iš Europos Sąjungos, bendrasis vidaus produktas turėtų padidėti. 0,8% 2023 m., tęsiant recesiją, prasidėjusią 2022 m. antroje pusėje.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos vyriausybei atsisakius kovos su COVID politikos ir sušvelninus pinigų bei fiskalinę politiką, Jungtinės Tautos prognozavo, kad jos ekonomika, kuri 2022 metais išaugo vos 3%, šiais metais paspartės iki 4,8%.

„Tačiau tikimasi, kad ekonomikos atnaujinimas bus nelygus“, – nurodė Jungtinės Tautos. „Tikėtina, kad augimas išliks gerokai mažesnis nei prieš pandemiją – 6–6,5 proc.

JT ataskaitoje teigiama, kad Japonijos ekonomika šiemet turėtų būti tarp išsivysčiusių šalių tarp geriausių rezultatų, o BVP padidės 1,5 proc., šiek tiek mažiau nei pernai prognozuotas 1,6 proc.

Jungtinės Tautos teigia, kad visoje Rytų Azijoje ekonomikos atsigavimas tebėra trapus, nors tikimasi, kad 2023 m. BVP augs 4,4 %, palyginti su 3,2 % praėjusiais metais, ir stipresnis nei kituose regionuose.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Pietų Azijoje vidutinis BVP augimas sulėtės nuo 5,6% pernai iki 4,8% šiais metais dėl aukštesnių maisto ir energijos kainų bei „pinigų griežtinimo ir fiskalinio pažeidžiamumo“.

Tačiau tikimasi, kad augimas Indijoje, kuri šiais metais aplenks Kiniją kaip daugiausiai gyventojų turinčią šalį, išliks stiprus ir sieks 5,8 %, ty šiek tiek mažesnis nei 2022 m. 6,4 %. „investicijos ir eksportas“, sakoma Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Jungtinės Tautos teigė, kad naftą išgaunančios Vakarų Azijos šalys gauna naudos iš aukštesnių kainų ir išaugusios gavybos bei turizmo bumo. Tačiau naftos negaunančių šalių ekonomika išlieka silpna „dėl siauros galimybės gauti tarptautinį finansavimą ir griežtų fiskalinių suvaržymų“, todėl tikimasi, kad vidutinis augimas regione sulėtės nuo 6,4 % 2022 m. iki 3,5 % šiais metais.

JT nurodė, kad Afriką palietė „daugybė sukrėtimų, įskaitant mažą pagrindinių prekybos partnerių (ypač Kinijos ir Europos) paklausą, staigų energijos ir maisto kainų augimą, sparčiai didėjančias skolinimosi išlaidas ir nepalankias oro sąlygas“.

Pasak jo, viena iš pasekmių yra didėjanti skolos aptarnavimo našta, dėl kurios vis daugiau Afrikos vyriausybių buvo priversti ieškoti dvišalės ir daugiašalės paramos.

Jungtinės Tautos prognozavo, kad ekonomikos augimas Afrikoje sulėtės nuo 4,1% 2022 metais iki 3,8% šiais metais.

Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione Jungtinės Tautos teigė, kad perspektyvos „tebėra sudėtingos“, nurodydamos darbo rinkos perspektyvas, atkakliai aukštą infliaciją ir kitas problemas. Ji tikisi, kad regiono augimas sulėtės iki 1,4 % 2023 m., palyginti su 3,8 % augimo 2022 m.

„Dėl griežtėjančių finansinių sąlygų, silpno eksporto ir vietos pažeidžiamumo tikimasi, kad didžiausios regiono ekonomikos – Argentina, Brazilija ir Meksika – augs labai mažais tempais“, – nurodė JT.

Jungtinių Tautų teigimu, mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių augimas šiais metais turėtų siekti 4,4 proc., maždaug tiek pat, kaip ir pernai, bet gerokai mažesnis nei JT užsibrėžtas 7 proc. tikslas iki 2030 m.