Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga remiasi „suvienitančia“ pozicija Kinijos atžvilgiu

(„Reuters“) –

Prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje, Belgijoje, 2021 m. spalio 21 d., prie NATO būstinės plevėsuoja vėliavos (REUTERS / Pascal Rossignol / Failo nuotrauka)

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman penktadienį pareiškė, kad JAV ir Europos požiūris į Kiniją „vis labiau suartėja“.
Po susitikimų su diplomatinio korpuso Europos Sąjungoje vadovu.

Kaip savo užsienio politikos bruožą, JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo su sąjungininkais svarbą sprendžiant, ką jo administracija laiko vis ryžtingesniu Kinijos elgesiu visame pasaulyje.

Europos Sąjunga ir JAV ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Pietų ir Rytų Kinijos jūrose bei Taivano sąsiauryje, kurie, anot jų, turėjo „tiesioginį poveikį“ viena kitos saugumui ir gerovei.

Kalbėdamas Brukingso instituto surengtame instruktaže su Europos išorės veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stefano Sanino, Shermanas sakė, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs stovėti „greta“ su Europos partneriais, kad Kinija būtų įtraukta į „kolektyvinę galią“.

„Manome, kad mūsų ir Europos Sąjungos požiūris į Kinijos Liaudies Respubliką yra vienas kitą papildantis, susiliejantis ir vis labiau bendradarbiaujantis“, – sakė ji, turėdama omenyje Kinijos Liaudies Respubliką.

Sanino, kalbėdamas po dvi dienas trukusių derybų su Shermanu Vašingtone, sakė, kad ES pripažino Kinijos svarbą, tačiau neatsistatydino, kai Pekino veiksmai neatitiko taisyklių. Pastaruosius Kinijos veiksmus prieš ES narę Lietuvą jis pavadino „labai nerimą keliančiais“ ir „nepriimtinais“.

„Kai matau, kaip… Bideno-Harriso administracija apibrėžia savo santykius su Kinija, kai matau, kaip jie apibrėžia savo interesus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, manau, kad mes tikrai einame ta pačia kryptimi“, – sakė Sannino.

Sanino sakė, kad Europa stengiasi sukurti aplinką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuri būtų palanki bendradarbiavimui, bet kur konfrontacijos kaina yra „itin didelė“, įskaitant savo saugumo stiprinimą.

READ  „Tele2“ ir „Elisa“ uždarė 3G tinklus | Ekonomika

Jis sakė, kad ES nori sustiprinti savo ekonominius ir kultūrinius ryšius su demokratiniu Taivanu – pagrindinių Europos pramonės sudedamųjų dalių šaltiniu, kurį Pekinas teigia turintis.

Lapkričio 18 dieną atidarius Taivano atstovybę Lietuvoje, Kinija sumenkino diplomatinius santykius su Lietuva.

Nuo tada Lietuvos pareigūnai teigia, kad Kinija įvedė muitų draudimą Lietuvos eksportui ir spaudžia trečiųjų šalių įmones nedaryti verslo su mažute Baltijos valstybe.

„Apgailestauju dėl šio Kinijos valdžios priimto sprendimo“, – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nosida.

„Gaila, kad taip buvo imtasi, nors Lietuva labai aiškiai pasakė, kad Taivano atstovybės atidarymas neprieštarauja „vienos Kinijos“ principui, kurio laikomės.

Jis teigė kreipęsis į Lietuvos vyriausybę, kad ji rastų būdą, kaip kompensuoti įmonių nuostolius.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai penktadienį „Reuters“ sakė, kad kitą savaitę Lietuva prašys Europos Komisijos „įsikišti ir apginti Lietuvos interesus“.

Lietuva, daugiausia prekiaujanti su Europos Sąjungos šalimis, 2020 metais į Kiniją eksportavo prekių už 300 mln.

Nors Shermanas ir Sannino pabrėžė bendrus rūpesčius ir požiūrį, ES ir JAV santykiai vis dar atsigauna po sukrėtimo, kurį sukėlė JAV ir Didžiosios Britanijos susitarimas tiekti Australijai branduolinius povandeninius laivus, torpeduojančius svarbią Prancūzijos sutartį su Kanbera. .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *