JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas šeštadienį, panašu, palygino Rusijos kariuomenę su byrančia gyvate, kuri ruošiasi smogti Ukrainai po to, kai didžiulis kariuomenės pagausėjimas sukėlė didžiausią Rytų ir Vakarų krizę nuo Šaltojo karo laikų.

Austinas, kalbėdamas apie kelionę į Lietuvą, sakė sutinkantis su prezidento Joe Bideno penktadienio vertinimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą pradėti naują invaziją į Ukrainą.

„Jie susilaiko ir dabar ruošiasi smogti“, – Austinas sakė per spaudos konferenciją Lietuvos sostinėje Vilniuje prieš derybas su vis labiau nerimaujančiais Baltijos šalių vadovais.

Austinas, išėjęs į pensiją armijos generolas, perspėjo, kad Maskva bet kada gali judėti Ukrainos link, ir paminėjo, kokius karinius pajėgumus Rusija sutelkė ir perkėlė netoli Ukrainos.

„Padaręs tai anksčiau, galiu pasakyti, kad tai yra būtent tai, ko jums reikia atakuoti, ir padėtis, kurią turite būti, kad atakuotų“, – sakė Austinas.

Dešimtis tūkstančių savo karių prie sienos su Ukraina sutelkusi ir JAV bei NATO saugumo reikalavimus spaudžianti Maskva neigė turinti planų įsiveržti į savo kaimynę.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė nerimaujantis, kad jei Kremlius bus pasirengęs perimti Ukrainą, kitą kartą Maskva nusitaikytų į Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Mūšis dėl Ukrainos yra mūšis už Europą. Jei jis tuo nesibaigs, jis eis toliau”, – sakė G. Landsbergis, ragindamas karinę strategiją regione keisti nuo bandymo atkalbėti Rusiją nuo puolimo, o ruoštis gintis nuo tai.

Austinas žadėjo, kad Vašingtonas palaikys savo sąjungininkus Baltijos šalyse, tačiau susilaikė nuo galvosūkių, ar reaguos į lietuvių raginimus skirti papildomų karių.

„Noriu, kad visi Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje žinotų – ir aš noriu, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas Kremliuje – žinotų, jog JAV yra su mūsų sąjungininkais“, – po derybų Vilniuje per spaudos konferenciją sakė Austinas. Su Lietuvos vadovais.

Putinas rengia branduolines pratybas, JAV sako, kad Rusija yra pasirengusi įsiveržti į Ukrainą

„Labai svarbu stiprinti regioninį saugumą (Baltijos valstybėms) papildomomis pajėgomis iš Jungtinių Valstijų ir paspartinti bendradarbiavimą karinių pirkimų srityje“, – sakoma Lietuvos prezidento Gitano Nosidos pranešime po susitikimo su Ostinu.

Nuo 2019 metų JAV į Lietuvą dislokavo apie 500 karių patrulių grupes ir techniką, o savo pranešime Noseda paragino Vašingtoną padaryti šią dislokaciją nuolatine.

Noseda anksčiau sakė, kad Lietuva baiminasi, kad Europa yra „ant karo slenksčio“.

Baltarusijos pratybos

Austinas gyrė Lietuvą už tai, kad ji atsilaikė prieš Rusijos spaudimą, kurios karinės pajėgos apėmė dešimčių tūkstančių karių siuntimą į kaimyninę Baltarusiją – Lietuvą – bendroms pratyboms, kurios turėtų baigtis sekmadienį.

Lietuvos premjerė Ingrida Simonetti sakė, kad jos šalis mano, kad Rusijos pajėgos Baltarusijoje gali likti ten ilgam.

Stoltenbergas sako, kad Rusija kelia reikalavimus, kurių NATO negali patenkinti

„Galime labai užtikrintai pasakyti, kad nematysime, kad (Rusijos) pajėgos greitai pasitrauktų, jei jos apskritai pasitrauktų“, – sakė ji žurnalistams.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį susitiko su Putinu ir iš anksto pasakė, kad kariai gali likti tiek, kiek reikės.

Simonet teigimu, jei Rusijos pajėgos pasiliks, tai gali padaryti spaudimą vienintelei Baltijos šalių sausumos jungtiei su likusia Europos Sąjungos dalimi – siaurai sausumos juostai tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado anklavo, vadinamo Svalkų perėja.

„Tai būtų esminis saugumo situacijos pokytis. Reikės atitinkamai koreguotis, kad Svalkų perėja ir Baltijos šalys būtų apgintos”, – sakė ji.