Parodą surengė Imigrantų verslininkų ir investuotojų asociacija, vykdydama Pažinties projektą ir padedama Seimo deputato Algimanto Dumbravos.

Toks renginys yra garbė bet kuriam asmeniui ar įmonei. Taigi nusprendėme pakalbėti tiek su menininku, tiek su Verslo imigrantų asociacijos prezidentu.

Pirmiausia uždavėme klausimus asociacijos prezidentui Romui Stumbriui.

– Roma, kodėl nusprendei surengti tokią parodą?

– Imigravusio menininko ir verslininko darbų paroda yra vieno iš asociacijos programos taškų įgyvendinimas: pažintis su Lietuvos piliečiais ir „Simo“ deputatais, su užsienio verslininkais ir investuotojais. Juk galite pažinti vienas kitą įvairiais būdais, įskaitant bendrus susitikimus, renginius, parodas ir koncertus. Nes prieš sėsdami prie derybų stalo ir ką nors aptardami, žmonės pirmiausia susipažįsta – pasisveikina, prisistato, paspaudžia ranką.

Galerija „Akrolesta“ yra vienas iš tokios pažinties variantų.

– Kaip nutikote, kaip Lietuvos pilietis, spręsti verslo imigrantų problemas ir ginti jų teises Lietuvoje?

– Pirma, todėl, kad to reikia Lietuvai. Vykdydami švelnią imigracijos politiką, mažas ir vidutines užsienio investicijas, suteikdami užsieniečiams netrukdomą teisę apsigyventi ir įsteigdami įmonę Lietuvoje, galime labai sustiprinti Lietuvos ekonomiką.

Geranoriška imigracijos politika, ribojančių įstatymų nuostatų panaikinimas gali padidinti Lietuvos BVP, o Lietuvos gyventojus padaryti turtingesnius ir laimingesnius.

Antra, mano nuomone, skirtingas migrantų verslo įmonių ir Lietuvos piliečių teisinis požiūris neigiamai veikia Lietuvos įmonių konkurencingumą ir pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių laikymosi principus. Ir jei mūsų šalyje yra skirtingos gyventojų kategorijos, turinčios skirtingas teises, bus sunku kalbėti apie demokratiją ir laisvę.

Kai vienas verslas turi teisinį pranašumą prieš kitą, galiausiai kenčia visi. Aukščiausio lygio verslas blogėja, neprivalomas verslas žūva, gyventojai gauna žemesnės kokybės produktus ir paslaugas, todėl biudžetas gauna mažesnius mokesčius. Iš Lietuvos plūsta žmonės, energija, verslumas, intelektas ir įmonės.

Trečia, padėti verslo imigrantams, pagerinti ekonominę situaciją Lietuvoje, padaryti ją demokratiškesne yra labai įdomu. Turiu patirties atstovaujant interesams. Verslo imigrantų asociacijoje mano darbas yra padėti verslo imigrantams išspręsti įvairius klausimus. Esu įrankis verslo imigrantų iškeltoms problemoms spręsti.

– Rusakalbiai imigrantai dažnai neigiamai vertina spaudimo sampratą. Kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse lobistai laikomi ne visada švariais, pasiekiamais kyšininkavusių žmonių.

– Tai buvo pirmas dalykas, su kuriuo susidūriau pradėdamas dirbti su verslo imigrantais. Jie dvi valandas mane nekantriai tardė. Jie negalėjo patikėti, kad lobizmas Lietuvoje yra teisėta veiklos rūšis, kurią leidžia ir reguliuoja įstatymai. Nepaisant to, jie yra svarbi demokratinio proceso dalis, grįžtamasis ryšys.

Ne kiekviena žmonių grupė ir ne kiekviena įmonė turi savo atstovą. Ne kiekvienas pavaduotojas turi galią, laiką ir galimybę skirti pakankamai laiko konkretaus savo srities gyventojo ar įstaigos problemai spręsti.

Lobizmo apskritai ir ypač asociacijos užduotis yra surinkti imigrantų poreikius ir prašymus iš verslininkų ir pateikti šiuos poreikius, prašymus ir pasiūlymus visiems atstovams, frakcijoms, partijoms, ministerijoms ir vyriausybei.

Asociacija suteikia verslininkams imigrantams galimybę perteikti savo požiūrį į Lietuvos įstatymų leidžiamąją galią ir struktūras. Tai suteikia galimybę suvienyti jėgas, o ne „maudytis lauke vienas“.

Kita vertus, Lietuvos valdžios institucijoms ir įstatymų leidybos struktūroms lengviau bendrauti su asociacija kaip su struktūra, apibendrinančia užsieniečių poreikius ir reikalavimus, nei bet kuriam verslui imigrantui.

Visa tai leidžia greitai susisiekti su valdžios institucijomis ir pasiekti abipusiai naudingą kompromisą, „naudą visiems“.

– Tada linkiu, kad mes visi, dalyvaujant jūsų asociacijai, laimėtume teisėkūros ir ekonominį Lietuvos gyvenimą.

O dabar kalbėkimės atsipalaidavimo temomis su paveikslų autore – Akrolesta.

– Kaip jaučiatės dėl to, kad jūsų paveikslai atsidūrė tokioje netikėtoje vietoje, Simo mieste, Lietuvoje?

– kodėl gi ne? Atstovai taip pat turi atsipalaiduoti. Atsipūskite nuo dėsnių ir skaičių, pasinerkite į vaizdų ir spalvų pasaulį, praplėskite sąmonės akiratį.

– Ar anksčiau lankėtės „Simoje“?

– nuoširdžiai ne. Tai pirmas kartas vyriausybės pastate. Kažkaip to nereikėjo. Iš pradžių buvo baisu. Toks gailestis ir orumas. Patikrinkite kaip oro uoste. Bet tada aš atsipalaidavau.

Visi aplinkiniai yra mandagūs ir mandagūs. To negalima palyginti su tuo, kaip patikrinau savo įrašą Maskvoje (aš pats esu iš Čuvašijos), kai buvau pakviestas veikti televizijoje.

Padėkite Verslo imigrantų asociacijos žmonėms jaustis patogiai ir lengvai. Ateik manęs palaikyti. Mačiau visus, kurie atėjo pirmą kartą ir žinojo tik už akių. Džiaugiausi, kad paroda tapo proga pakelti bendravimą į kitą lygį.

Pagal aplinkybes man reikėjo kalbėti, bet norėjau daugiau klausytis ir sužinoti kitų žmonių istorijas. Tarp imigrantų yra poliglotų, žmonių, turinčių tris aukštąjį išsilavinimą, ir talentingų dizainerių. Kiekvienas iš mūsų atneša naujų patirčių, žinių ir savybių. Tai tarsi papildomas ingredientas ar pagardai pagrindiniame patiekale, kuris jį dar labiau pagerina.

Imigrantas yra tarsi kiaulpienės sėkla, pagauta vėjo ir nusileidusi naujose žemėse. Kartais tenka prasibrauti per asfaltą ir sau kartoti: „Aš galiu!” Kartais pasijunti kaip žolė tarp gėlyno. Jūs primenate alaviją. Tu dūri, nes tu dūri. Migrantai yra anglies, duokite laiko ir mes pavirsime deimantais.

Papasakok mums šiek tiek apie savo grupę. Ką reiškia „atsipalaidavęs menas“?

Aš išradau atsipalaidavimo meną kaip būdą medituoti ir pašalinti formas ir rėmus. Kūrybinis sielos procesas kyla iš sielos.

Tai panašu į tai, kaip su Alice nušokti triušio skylę, susidraugauti su mažuoju princu ir nupiešti dramblį prarijusią Boa.

Neturiu užduoties parodyti pažįstamus dalykus. Kūryba yra patirtis ir saviraiškos laisvė. Nėra vietos smerkti, lyginti ir vertinti. Tai erdvė poilsiui ir meditacijai.

Galbūt esate girdėję apie dailės terapiją, kurioje menas laikomas būdu padėti ir pasveikti. Tai labai svarbu, ypač epidemijos metu. Kelionė į vaizduotės ir spalvų pasaulį, ramybę ir išsivadavimą iš depresijos.

Mano paveikslai yra tarsi „Kiaulpienių vynas“, vaikystės prisiminimas, pūkuota antklodė ar ledų kūgelis.

Kokiam stiliui priklauso jūsų verslas?

– Labai įdomus klausimas. Tikėtina, kad kritikai pateiks tikslesnį atsakymą, pavyzdžiui, impresionistų atveju, kurie savo vardą gavo po kritikos Louisui Leroy.

Jei atvirai, aš jau buvau vadinamas ekspresionistu, simboliniu, primityviu, konstruktyvistu. Man labiau patinka menininkas ar novatorius, nes tai nesukuria kito pagrindo, o suteikia plačias galimybes.

Man menas yra komunikacijos priemonė, įrankis, kuriame galite tiesiog atsipalaiduoti, arba galite užduoti klausimus ir sujaudinti žiūrovą ieškoti atsakymų. „RelaxArt“ yra tik viena iš tendencijų. Be to, yra „JazzArt“ – improvizacija klasikinių menininkų temomis. „SmartArt“, kurio pagrindinė funkcija yra suteikti žiūrovui minties. Pasak Descarteso: „Aš manau – tai reiškia, kad aš egzistuoju“.

Mano nuomone, pagrindinis įvaizdžio dalykas yra idėja. Gerai, kad jis pateikiamas taip aiškiai ir gražiai, bet tai nėra svarbiausia. Fizinės formulės yra gana trumpos, tačiau tai netrukdo joms turėti svorio ir reikšmingumo.

Apie nuotraukas sunku kalbėti. Geriau parodyti ir žiūrėti. Kritikai pateiks savo interpretacijas, o žiūrovas nuspręs, patinka tai jam ar ne. Kiekvienas žmogus bus teisus ir neteisingas savaip. Tai nėra svarbiausia.

Menas yra vertybė savaime. Tai praplečia pasaulio supratimą, leidžia jį pamatyti ne juodai baltai, o vaivorykštės spalvomis ir įvertinti visas paletės spalvas, net jei kai kurie tavęs nemėgsta.