Daugelis šalių vartoja terminą Kinijos Taipėjus, kad neįžeistų Kinijos, kuri Taivaną laiko savo teritorijos dalimi.

Po Lietuvos persikėlimo Kinija atsiėmė savo ambasadorių iš Vilniaus ir išsiuntė Lietuvos ambasadorių. Reaguodama į tai, Vilnius uždarė savo ambasadą Pekine.

Dabar Komisija pareiškė, kad kreipiasi į Pasaulio prekybos organizaciją ir prašo jos sudaryti komitetą ginčui išspręsti.

„Kinija įgyvendino diskriminacines ir prievartos priemones eksportui iš Lietuvos ir ES produktų, kurių sudėtyje yra lietuviško turinio, eksportui“, – teigiama Komisijos pranešime.

„Geri partneriai elgiasi vienas su kitu pagarbiai ir turi įsipareigoti sąžiningai žaisti“, – trečiadienį sakė Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

„Todėl mūsų pareiga ginti savo teises, kai Kinija pažeidžia pasaulines prekybos taisykles arba paverčia ES valstybę narę ekonomine prievarta, kuri taip pat turi įtakos mūsų bendrajai rinkai“, – pridūrė jis.

Europos Komisija paprašė Pekino paaiškinimų, tačiau trečiadienį pareiškė, kad „Kinijai nepavyko įrodyti, kad šis draudimas yra pagrįstas“.

Komisija, kuri atstovauja ES šalims prekybos klausimais, taip pat turi antrą ginčą su Kinija.

Byla yra susijusi su Europos įmonių teisėmis į aukštųjų technologijų patentus, į ją kreipėsi Pasaulio prekybos organizacija (PPO), nors aukščiausias PPO ginčų sprendimo forumas šiuo metu neveikia.

Čia komitetas teigia, kad Kinijos teismai neapsaugo aukštųjų technologijų patentų turėtojų intelektinės nuosavybės, nes Pekinas neleidžia šioms įmonėms apsaugoti savo technologijų ne Kinijos teismuose.

Kinija pareiškė apgailestaujanti dėl ES veiksmų šiais dviem klausimais.

„Kinija visada valdė užsienio prekybą pagal PPO taisykles, toliau stiprino intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir stengėsi sukurti palankią aplinką naujovėms ir verslo operacijoms“, – sakoma Kinijos prekybos ministerijos pranešime.

Tačiau komitetas nurodė, kad Kinijos muitinė atmetė nemažai Lietuvos importo ir „staiga pridėjo visišką oficialų draudimą importuoti iš Lietuvos gabentą alkoholį, jautieną, pieno produktus, rąstus ir durpes“.

Lietuva iki šių metų kasmet į Kiniją eksportavo produkcijos už 200 mln.

ES vadovybė nerimauja, kad Kinijos žingsnis atgrasys įmones nuo verslo su Lietuva, kad netaptų Kinijos apribojimų taikiniais.

Dabar Komisija tikisi, kad PPO šį ginčą išnagrinės gruodžio 20 d. arba sausio pabaigoje, o organizacijai prireiks metų, kol ji priims sprendimą.

Europos Sąjunga Kiniją vis dažniau laiko sistemine konkurente.

Rusijos invazija į Ukrainą taip pat paskatino Europos Sąjungos lyderius pareikšti susirūpinimą dėl per didelės ekonominės priklausomybės nuo Kinijos.