Šiandien Europos Komisija priėmė teigiamą Lietuvos atkūrimo ir atsparumo plano vertinimą. Tai yra svarbus žingsnis link ES išmokėti 2,2 mlrd. Eurų dotacijų pagal atkūrimo ir atsparumo priemonę. Šis finansavimas padės įgyvendinti svarbiausias investicijas ir reformų priemones, nurodytas Lietuvos atkūrimo ir atsparumo plane. Tai atliks svarbų vaidmenį, kad Lietuva galėtų sustiprėti iš COVID-19 pandemijos.

Greito reagavimo fondas yra „NextGenerationEU“ pagrindas, kuris suteiks 800 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) investicijoms ir reformoms remti visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos planas yra precedento neturintis precedento neturintis ES atsakas į krizę COVID-19, siekiant įveikti bendrus Europos iššūkius priimant ekologiškas ir skaitmenines transformacijas, siekiant sustiprinti ekonominį ir socialinį atsparumą bei bendrosios rinkos sanglaudą.

Komisija įvertino Lietuvos planą remdamasi RRF reglamente išdėstytais kriterijais. Komisijos analizėje visų pirma svarstyta, ar Lietuvos plane numatytos investicijos ir reformos palaiko ekologiškas ir skaitmenines transformacijas; Prisidėti veiksmingai sprendžiant Europos skyriuje nurodytas problemas; Augimo potencialo, darbo vietų kūrimo ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimas.

Užtikrinti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją Lietuvoje

Komiteto vertinimu nustatyta, kad Lietuvos plane 38 proc. Visų asignavimų skiriama priemonėms, remiančioms klimato tikslų įgyvendinimą. Planas apima reformas ir investicijas, skirtas plėtoti atsinaujinančios energijos jėgaines ir įsteigti valstybines ir privačias energijos saugyklas. Šiuos veiksmus papildo reformos ir investicijos, kuriomis siekiama palaipsniui panaikinti labiausiai teršiančias kelių transporto priemones, padidinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje ir paspartinti pastatų atnaujinimą, subsidijuojant modulinių atnaujinimo komponentų iš organinių medžiagų gamybą.

Komisijos atliktas Lietuvos plano vertinimas parodė, kad 32% viso skiriamo asignavimo skiriama priemonėms, palaikančioms skaitmeninę transformaciją. Plane numatytos didelės investicijos į ryšius, ypatingas dėmesys skiriamas plačiam greitųjų tinklų diegimui ir 2 000 km greitųjų ryšių infrastruktūros plėtrai kaimo ir atokiose vietovėse. Plane taip pat numatomos nemažos investicijos į e. Valdymą ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą lietuvių kalbai.

Lietuvos ekonominio ir socialinio atsparumo stiprinimas

Planas apima platų vienas kitą stiprinančių reformų ir investicijų rinkinį, kuris padeda veiksmingai spręsti kiekvieną arba svarbų ekonominių ir socialinių problemų pogrupį, išdėstytą konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Taryba adresavo Lietuvai Europos semestro metu 2019 ir 2020 m.

Tikimasi, kad sveikatos priežiūros sistemos atsparumas, kokybė, prieinamumas ir efektyvumas pagerės modernizavus sveikatos priežiūros įstaigas, sukūrus infekcinių ligų ekspertizės centrus ir skaitmenizavus sveikatos priežiūros sistemą. Seniai pripažinti iššūkiai, susiję su švietimo sistemos efektyvumu ir kokybe, sprendžiami standartizuojant mokyklų tinklą, modernizuojant visuomenės švietimą, tobulinant profesinį mokymą, taip pat suaugusiųjų švietimą ir gerinant aukštojo mokslo ir studentų finansavimą. Priėmimo sistema, taip pat mokslinių tyrimų ir universitetų internacionalizavimo skatinimas. Tikimasi, kad konsolidavus esamas inovacijų skatinimo agentūras, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika bus veiksmingesnė. Garantuotų minimalių pajamų apsaugos reforma kartu su didesne nedarbo draudimo sistemos aprėptimi, išsamia pašalpų apžvalga ir pensijų mechanizmo patobulinimu turėtų padidinti socialinės apsaugos tinklo tinkamumą ir sustiprinti socialinį atsparumą.

Planas atspindi išsamų ir tinkamai subalansuotą atsaką į ekonominę ir socialinę Lietuvos situaciją, todėl tinkamai prisideda prie visų šešių ramsčių, nurodytų RRF reglamente.

Remti novatoriškus investicinius ir reformų projektus

Lietuvos plane siūlomi projektai visuose septyniuose didžiuosiuose Europos regionuose. Tai yra konkretūs investiciniai projektai, kuriais sprendžiami visoms valstybėms narėms bendri klausimai tose srityse, kurios sukuria darbo vietas ir augimą ir reikalingos dvejopam perėjimui. Pavyzdžiui, Lietuva pasiūlė investuoti 242 milijonus eurų vėjo, jūroje ir jūroje esančios saulės energijos plėtrai, steigti viešąsias ir privačias energijos saugyklas ir investuoti 341 milijoną eurų, kad palaipsniui atsisakytų labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių ir padidintų atsinaujinančios energijos dalį. . Energijos šaltiniai transporto sektoriuje.

Vertinant taip pat nustatyta, kad nė viena iš plane numatytų priemonių nepažeidžia aplinkos, laikydamasi RRF nustatytų reikalavimų.

Lietuvos sukurtos kontrolės sistemos yra tinkamos finansiniams Sąjungos interesams apsaugoti. Plane pateikiama pakankamai išsamios informacijos, kaip nacionalinės valdžios institucijos užkirs kelią, nustatys ir ištaisys interesų konfliktų, korupcijos ir sukčiavimo atvejus, susijusius su lėšų naudojimu.

Kolegijos nariai sakė:

Prezidentė Ursula von der Leyen sakė: „Džiaugiuosi galėdama pristatyti Europos Komisijai teigiamą Lietuvos atkūrimo ir atsparumo plano vertinimą. Lietuvos plane daugiausia dėmesio skiriama investicijoms ir reformoms, kurios paspartins jos skaitmenines ir ekologiškas transformacijas. Tai apima dideles investicijas į švari energija ir spartus internetas, dėl kurio Lietuvos ekonomika taps tvaresnė, dinamiškesnė ir novatoriškesnė. Remdami „NextGenerationEU“, galime užtikrinti, kad visi dalijasi skaitmeninių ir ekologiškų virsmų teikiamais pranašumais. Stovėsime šalia jūsų kiekviename žingsnyje būdas užtikrinti jūsų plano sėkmę “.

„Lietuvos atkūrimo planas paspartins jos ekonomikos augimą ir pakels tvirtą pagrindą ateičiai, kai Europa ruošiasi ekologiškoms ir skaitmeninėms pertvarkoms“, – sakė Valdis Dombrovskis, Ekonomikos dirbančių žmonių labui viceprezidentas. Juo siekiama modernizuoti Lietuvos sveikatos priežiūrą ir švietimą. sistemos, sustiprinti socialinę apsaugą ir pagerinti Lietuvos sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos efektyvumą. Mokesčiai ir išmokos Mes sveikiname plano sutelkimą dideliems Europos interesus atitinkantiems projektams, ypač švarios energijos srityje, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos gamybai ir taršos kelių transporto priemonių laipsniškas panaikinimas. Šis planas padės Lietuvai pasirodyti stipresnei po krizės. Mes stosime prieš Lietuvą, kad ją visiškai įgyvendintume.

Už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Lietuvos planas suteiks 2,2 milijardo eurų Europos paramą šalies pastangoms įveikti XXI amžiaus iššūkius. Investicijos į elektromobilių įkrovimo punktus, švarius autobusus, pastatų atnaujinimą ir durpynų atkūrimą suteiks postūmis šalies pastangoms klimato ir aplinkosaugos srityje, nors ir visiems naudingas, ypač džiaugiuosi stipriu socialiniu plano aspektu, vykdant reformas, kuriomis siekiama pagerinti švietimo ir sveikatos priežiūros kokybę, padidinti nedarbo draudimo apsaugą ir suteikti papildomų išmokų pažeidžiamoms grupėms “.

Tolesni žingsniai

Šiandien Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos vykdomosios rezoliucijos skirti 2,2 milijardo eurų dotacijų Lietuvai pagal RRF. Dabar taryba paprastai turės keturias savaites priimti komisijos pasiūlymą.

Tarybos patvirtintas planas leis Lietuvai išmokėti 289 milijonus eurų kaip išankstinį finansavimą. Tai sudaro 13% visos Lietuvai skirtos sumos.

Komisija patvirtins tolesnius mokėjimus remdamasi tuo, kad tinkamai įvykdomi Vykdomosios valdybos sprendime nustatyti tarpiniai tikslai ir tikslai, atspindintys pažangą įgyvendinant investicijas ir reformas.