„Tai, ką rugsėjį laikėme neigiamu scenarijumi, artėja prie bazinio scenarijaus“, – Lietuvos verslo savaitraščiui „Verslo Zenius“ sakė ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas.

Pagal ECB rugsėjo mėnesio prognozės neigiamą scenarijų euro zonos ekonomika kitais metais susitrauks apie 1%, o baziniame scenarijuje tikimasi 0,9% augimo.

„Skirtumas tarp pradinio ir nuosmukio scenarijų slypi energijos tiekimo iš Rusijos raidoje“, – sakė de Guindosas.

„Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad 20 procentų energijos tiekimas bus tęsiamas, o neigiamo scenarijaus atveju manoma, kad jis bus visiškai sumažintas.

Rusija pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai, o tai laikoma atsakomybe už Vakarų sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Nuo rugpjūčio pabaigos svarbiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ tarp Rusijos ir Vokietijos – didžiausios ES ekonomikos – netekėjo jokios dujos.

Karo pasekmės padidino energijos kainas žemyne, o ir taip aukštą infliaciją padidino iki naujų rekordinių lygių.

Europos centrinis bankas kartu su viso pasaulio centriniais bankais padidino palūkanų normas, kad atvėsintų kainas ir sumažintų paklausą, kartu rizikuodamas ekonomikos nuosmukiu.

Infliacija 19 šalių euro zonoje rugsėjį pasiekė naują 10 procentų.

Jei vyraus niūrios ECB perspektyvos, sakė de Guindosas, metinė infliacija šiais metais padidėtų 8,4 proc., o 2023 m. – 6,9 proc.

Europos centrinio banko valdančioji taryba surengs kitą pinigų politikos posėdį spalio 27 d., stebėtojai tikisi dar 0,75 procentinio punkto padidinti palūkanų normas.

„Mes padarysime viską, kas būtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija vėl būtų lygi 2 proc.“, – sakė de Guindosas.