Du Europos centrinio banko politikos formuotojai šiandien pareiškė, kad Europos centrinis bankas toliau didins palūkanų normas, kol infliacija bus suvaldyta, nes apklausos rodo, kad kova su kylančiomis kainomis dar toli gražu nesibaigė.

Prancūzijos centrinio banko vadovas François Villeroy de Gallo ir jo kolega iš Lietuvos Gediminas Šimkus dar kartą patvirtino ECB siekį prireikus kelis kartus padidinti skolinimosi išlaidas, o tuo finansų rinkos vis dar abejoja.

„Pagrindinės pastangos buvo padarytos, nors tikėtina, kad kainos šiek tiek padidės“, – Prancūzijos stoties „Radio Classic“ sakė Villeroy.

20 valstybių, kurios naudojasi euru, centrinis bankas vakar septintą kartą iš eilės padidino pagrindinę indėlių palūkanų normą, tačiau 25 bazinių punktų padidinimas buvo mažesnis nei ankstesnis.

Pinigų rinkos kainos parodė, kad investuotojai laiko didelę tikimybę, kad kitą mėnesį indėlių palūkanų norma padidės 25 baziniais punktais, o tai gali siekti 3,5 proc., tačiau jie buvo mažiau įsitikinę, kad po to ECB vėl didins palūkanų normą.

Villeroy’us vakar paaiškino mažesnį palūkanų normų kėlimą sakydamas, kad aukštesnės normos pradeda daryti įtaką infliacijai. Europos centrinis bankas padidino indėlių palūkanų normą 375 baziniais punktais – beprecedentę nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

„Matome, kad palūkanų normų didinimo efektas persmelkė ekonomiką“, – sakė jis.

Šiandien paskelbti duomenys parodė, kad mažmeninė prekyba euro zonoje kovo mėnesį krito labiau nei tikėtasi, o tai rodo paklausos sušvelnėjimą.

Šiandien paskelbtos dvi Europos centrinio banko apklausos taip pat parodė, kad ekonomistai sumažino šių ir ateinančių metų infliacijos prognozes – atitinkamai iki 5,6 ir 2,6 proc., o bendrovės mažina kainų didėjimo tempą.

Tačiau šios savaitės susitikimo metu politikos formuotojams pristatytos apklausos taip pat parodė, kad infliacija buvo šiek tiek didesnė už Europos centrinio banko 2025 m. tikslą – 2 proc., o įmonės nerimauja dėl didėjančių atlyginimų.

Tikėtina, kad tai sustiprino ECB pasiryžimą artimiausiais mėnesiais toliau griežtinti pinigų politiką, nors ir mažesniais žingsniais.

„Kainų kilimo trukmė dabar yra svarbesnė nei greitis“, – sakė Villeroy’us. „Išliksime atkaklūs, kol infliacija bus suvaldyta“.

Jis pridūrė, kad ECB siekia sugrąžinti infliaciją iki 2% iki 2025 m., „galbūt iki 2024 m. pabaigos“.

Šiai nuomonei pritarė ir Šimkus, žurnalistams Vilniuje sakydamas, kad tarifai „nepakankamai aukšti“ ir „reiktų dar kartą padidinti“.

„Pakankamai aukštas palūkanas išlaikysime, kad infliacija sugrąžintų iki 2 proc.“, – sakė Lietuvos centrinio banko vadovas.