Neapibrėžtumas dėl Rusijos energijos importo stumia euro zoną link defliacijos 2023 metais, šiandien sakė aukštas Europos centrinio banko pareigūnas.

„Tai, ką rugsėjį laikėme meškų scenarijumi, artėja prie bazinio scenarijaus“, – Lietuvos verslo savaitraščiui „Verslo Zenius“ sakė ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas.

Pagal ECB rugsėjo mėnesio prognozės neigiamą scenarijų euro zonos ekonomika kitais metais susitrauks apie 1%, o baziniame scenarijuje tikimasi 0,9% augimo.

„Skirtumas tarp pradinio ir nuosmukio scenarijų slypi energijos tiekimo iš Rusijos raidoje“, – sakė de Guindosas.

Jis pridūrė: „Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad 20 procentų energijos tiekimo bus tęsiama, o neigiamo scenarijaus atveju numatomas visiškas nutraukimas“.

Rusija pastaraisiais mėnesiais smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai, o tai laikoma atsakomybe už Vakarų sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Nuo rugpjūčio pabaigos svarbiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ tarp Rusijos ir Vokietijos – didžiausios ES ekonomikos – netekėjo jokios dujos.

Karo pasekmės padidino energijos kainas žemyne, o ir taip aukštą infliaciją padidino iki naujų rekordinių lygių.

Europos centrinis bankas prisijungė prie viso pasaulio centrinių bankų, padidindamas palūkanų normas, kad atvėsintų kainas ir sumažintų paklausą, kartu rizikuodamas ekonomikos nuosmukiu.

Infliacija 19 valstybių euro zonoje rugsėjį pasiekė naują aukščiausią lygį – 10 proc.

De Guindosas teigė, kad jei vyraus niūrios ECB perspektyvos, metinė infliacija šiais metais padidės 8,4%, o 2023 metais – 6,9%.

Europos centrinio banko valdančioji taryba surengs kitą pinigų politikos posėdį spalio 27 d., stebėtojai tikisi dar vieno reikšmingo palūkanų normos padidinimo 0,75 procentinio punkto.

„Mes padarysime viską, kas būtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija sugrąžintų iki 2 procentų tikslo“, – sakė de Guindosas.