Jautiena, palmių aliejus, kakava ir kiti produktai, susiję su miškų naikinimu, bus uždrausti įvežti į Europos Sąjungą pagal svarbius teisinius pasiūlymus, kuriais bandoma užkirsti kelią didžiausių pasaulio miškų kirtimui.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai pasaulio lyderiai pasirašė planą 26-ojoje Cop26 konferencijoje panaikinti miškų naikinimą, Europos Sąjungos vykdomoji valdžia trečiadienį pristatė įstatymo projektą, pagal kurį įmonės įpareigotų įrodyti, kad 450 mln.

Pasiūlymuose buvo aptarta jautiena, mediena, palmių aliejus, sojos pupelės, kava ir kakava, bet ne guma – aplinkosaugininkų kritikuojama išimtis.

Tačiau planus palankiai įvertino žaliųjų grupės, nes ES pirmą kartą bandys reguliuoti visus su miškų naikinimu susijusius produktus – ne tik nelegalius. Aplinkosaugininkai teigia, kad tai svarbus žingsnis, nes kai kurios didelės miškų šalys, pavyzdžiui, Brazilija, sumažino teisinę apsaugą.

„Tai, ką mes siūlome, yra novatoriška iniciatyva“, – sakė ES aplinkosaugos komisarė Virginija Šinkevič. Vien ES veiksmais problemos neišspręs. Mums taip pat reikia pagrindinių rinkų, tokių kaip JAV ir Kinija, kad sutvarkytume savo tiekimo grandinę, o gamintojai turi sustiprinti miškų apsaugą, bet mes esame pasirengę padėti.

Niko Mozi, kampanijos grupės „Galingoji žemė“ Europos direktorius, sakė, kad šis įstatymas yra „didelis šuolis į priekį“ kovojant už nykstančių pasaulio miškų apsaugą. Jis sakė: „Europos Sąjunga prekybos centrams ir mažmenininkams siunčia aiškią žinią: viena didžiausių pasaulio ekonomikų tiesiog nepriims žemės ūkio produktų, susijusių su miškų naikinimu“.

Tačiau jis sakė, kad ES pasiūlymuose „nesėkmingai ignoruojamos“ trapios ekosistemos, tokios kaip Brazilijos kerados savana ir Pietryčių Azijos durpynai, kurie abu yra turtingi anglies ir augalų bei gyvūnų gyvybės atsargos. Grupė taip pat kritikavo gumos išskyrimą, dėl kurios pastaraisiais metais buvo iškirsti penki milijonai hektarų miškų.

Sinkevičius teigė, kad, jei būtų problemų, galima įtraukti daugiau prekių, nes įstatymas leidžia ES „greitai reaguoti… į besikeičiančius miškų naikinimo modelius“.

Jis taip pat gynė Komisijos skaičių analizę po to, kai mokslininkai, kurių darbus cituoja ES pareigūnai, kritikavo Briuselio naudojimąsi jų duomenimis. „Manau, kad neklydome“, – sakė Sinkevičius ir pridūrė, kad taisyklės yra skirtos prekėms, kuriose Europos vartojimas labiau prisideda prie miškų naikinimo.

Buvęs ūkio ministras akcentavo ir kai kurių išvestinių produktų įtraukimą į projektą: odos, šokolado ir baldų. Įmonės susidurs su deramo patikrinimo reikalavimu, siekdamos įsitikinti, kad jos neparduoda produktų, dėl kurių buvo iškirsti ar nyksta miškai, o tai reiškia, kad žemės stebėjimas kilmės šalyse atliekamas naudojant palydovinį ir geografinės padėties stebėjimą.

Komisijos vertinimu, 1990–2008 m. dėl ES vartojimo buvo iškirsta 10 % pasaulio miškų. Tikėtina, kad pasiūlymai bus pakeisti valstybių narių ir Europos Parlamento derybose, kol jie neįsigalios.

Atskirai Komisija paskelbė apie savo ketinimą atgaivinti bandymą apsaugoti Europos dirvožemį priimant teisės aktus. Apie 70 % Europos dirvožemio laikoma nesveika dėl žemės ūkio, taršos ir miestų plėtimosi, o kasmet dėl ​​erozijos nušluojama milijardas tonų, o tai prilygsta vienam metrui Berlyno dirvožemio.

Oro ir vandens kokybę reguliuojanti komisija pranešė, kad teisinius pasiūlymus paskelbs 2023 m., siekdama iki 2050 m. pasiekti gerą dirvožemio sveikatą visoje ES.

Tuo tarpu ES vyriausybės raginamos nustatyti tikslus, kaip sumažinti dirbamos žemės ir natūralios aplinkos plėtrą, daugiau dėmesio skiriant miestų teritorijų, kuriose žemė jau uždaryta po šaligatviais ir asfaltuotais keliais, pertvarkymui.

Daugiau nei prieš dešimtmetį ES valstybės narės, įskaitant JK ir Vokietiją, sužlugdė ES dirvožemio apsaugos įstatymo planus. Sinkeviius sakė, kad „Brexit“ „neturi didelio skirtumo“, o anksčiau nenorėjusios valstybės narės skamba palankesnės.