BNS apklausti ekspertai beveik vienbalsiai sutaria, kad nė vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų, net ir neturinčių tiesioginių ryšių su JAV, sandorių su Baltarusija nefinansuos, nes nenorės rizikuoti savo reputacija.

Tačiau šaltiniai rodo, kad mažas bankas ar „fintech“ įmonė gali rizikuoti sudaryti finansavimo sandorius su Baltarusija. Tai gali būti ir užsienio bankas, nevykdantis operacijų Lietuvoje.

Šaltiniai BNS sakė, kad Lietuvos susisiekimo ministras Marius Škodicė spalio pradžioje lankydamasis JAV susitiko su JAV iždo atstovais ir aptarė sankcijų įgyvendinimo klausimus. Tai buvo pagrindinis sekretoriaus vizito JAV tikslas.

Ministras atsisakė komentuoti šį susitikimą, tačiau sakė, kad vis dar yra daug neaiškumų dėl JAV sankcijų, skirtingai nei Europos sankcijų, ir pridūrė, kad šalys turi pačios įvertinti riziką.

„Europos sankcijos yra gana aiškios, tačiau vis dar vyksta daug diskusijų dėl JAV sankcijų, be to, per vieną dieną viskas gali pasikeisti, o JAV ir ES gali įvesti naujas sankcijas, jei mūsų kaimynystėje (Baltarusijoje – BNS) niekas nepasikeis. ), „Skuodis BNS.

Šalies valstybinė geležinkelių bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) sustojus Baltarusijos produktų srautui, neteks maždaug ketvirtadalio krovinių srauto.

Oficialiai generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad OFAC sankcijos Lietuvos įmonėms netaikomos, o LG apie tai konkrečiai pranešė OFAC pareigūnai.

„Pokalbio metu gavome patikinimus ir paaiškinome, kad dabartinėje apimtyje, jei grandinėje nėra JAV subjektų, sankcijos netaikomos (Lietuvos įmonėms – BNS“, – BNS sakė B. Bartoska.

Be to, jis pridūrė, kad Baltarusija LG moka eurais, o ne JAV doleriais.

Šaltiniai teigia, kad daug kas priklausys ir nuo Norvegijos bendrovės „Yara“, kuri yra viena didžiausių baltarusiškų trąšų pirkėjų, kasmet perkančios apie 2 mln. tonų. Ji linkusi ir toliau perka baltarusiškas trąšas, kurios plaukia per Lietuvą ir jos uostą Klaipėdą.

„Yara“ atsisakė oficialiai komentuoti, tačiau šaltiniai BNS teigė, kad bendrovė dar vertina rizikas ir galutinio sprendimo nepriėmė.

Trąšos kurį laiką gali judėti

Kai kurie ekspertai ir viešai neatskleista informacija teigia, kad baltarusiškos trąšos greičiausiai dar kurį laiką gabens per Lietuvą po gruodžio 8 d., tačiau kitais metais jų tranzitas sustos.

„Gali būti ne gruodžio 8 d. Kai kurie sandoriai jau gali būti sudaryti ir avansiniai mokėjimai, o šis laikinas laikas gali būti ilgesnis”, – BNS sakė Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algesas Latakas.

„Gruodžio 8-ąją kol kas niekas nesustabdys žingsnio“, – BNS sakė anonimiškumo pageidavęs šaltinis.

Latakas įsitikinęs, kad kitąmet baltarusiškų trąšų srautas į Klaipėdą sustos.

Ministras Skuodis sako, kad šiuo metu analizuojami keli scenarijai apie sankcijų poveikį valstybės biudžetui ir verslui, tačiau priduria, kad konkretus jų poveikis bus matomas tik po gruodžio 8 d. ar vėliau.

„Makroekonomine prasme poveikis Lietuvos ekonomikai bus nedidelis, minimalus. Trys bendrovės, kurios bus labiausiai paveiktos, tarp jų LG, Klaipėdos uostas ir Birių krovinių terminalas (birių krovinių terminalas, BKT). Galimas poveikis bus ir „LTG Infra“. būti mano dėmesio centre“, – BNS sakė Skuodis.

Anot jo, naujoji LG strategija jau paremta veikla be baltarusiškų trąšų. „Tai yra pagrindinis scenarijus“, – sakė jis.

LG generalinis direktorius Bartoska teigia, kad sustojus trąšų tranzitui, LG neteks apie 60 mln. eurų pajamų. Jis pridūrė, kad dėl to bendrovė turės peržiūrėti savo paslaugų tarifą.

Bartoska sutinka, kad dar yra daug neaiškumų, nes Baltarusijos siuntų srautas pirmiausia priklausys nuo bankų ir kitų veiksnių, todėl laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų.

„Kalbamės su Lietuvos bankais, taip pat su bankais už Lietuvos ribų ir dabar vertiname situaciją“, – BNS sakė B. Bartoska.

Paklaustas, ar LG bendravo su „Yara“ ar kitais „Belaruskali“ pirkėjais, Bartuška sakė, kad jo įmonė pirmiausia ieško savo sprendimų.

Dabartinę sutartį su Baltarusija LG pasirašė 2018 metų pavasarį ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Tačiau konkrečias jos nuostatas Lietuvos įmonė komentuoti atsisako.

Baltarusiškos trąšos sudaro apie keturis penktadalius visų geležinkelių krovinių Lietuvoje. „LTG Cargo“ pernai pervežė apie 53 mln. tonų krovinių (pirmą šių metų pusmetį – 24 mln. t) ir uždirbo 397 mln. eurų (177 mln. eurų) pajamų.

Iš BKT komentarų nėra, Klaipėda 2022 metus planuoja be trąšų

Igoriui Udovikui ir Baltarusiui priklausanti Klaipėdos krovos bendrovė BKT, kasmet perkraunanti apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, anksčiau komentavo galimą JAV sankcijų poveikį, tačiau dabar atsisako.

Ankstesnės ES ir JAV sankcijos Baltarusijai lėmė, kad per pirmuosius devynis mėnesius krovinių apimtys sumažėjo 11 procentų, sako Klaipėdos uosto generalinis direktorius Latakas, kuris, sustabdžius trąšų eksportą, neteks apie 20 mln. eurų metinių pajamų. . Tačiau nuo šių metų pažymint, kad Baltarusijos trąšų srautas, priešingai, padidėjo 4 proc.

„Belaruskali trąšos nuolat judėjo nedideliu augimo tempu. BKT vystosi nuo tada, kai Baltarusija kasmet didina gamybos pajėgumus, o jei viskas išliks normalu, tai kasmet šios apimtys augs”, – sakė Latakas.

30 procentų BKT akcijų „Belaruskali“ įsigijo 2013 metais. Iki tol Baltarusijos įmonė buvo didžiausia BKT pirkėja, jos produkcija sudarė 85–95 procentus visų BKT krovų.

2009 metais Baltarusija per Klaipėdą eksportavo 1,4 mln. t trąšų, o 2017 m. apimtys išaugo iki 8,1 mln. 2020 m. jis toliau išaugo iki 10,7 proc. (98 proc.).

BKT vadovai BNS anksčiau sakė planuojantys 2024-2025 metais terminalo metinius pajėgumus padidinti nuo 12 mln. tonų iki 16 mln.

Pernai Klaipėda perdirbo 15,8 mln. t baltarusiškų krovinių. Šiais metais jau neteko apie 2 mln. tonų naftos produktų, taip pat iki 1 mln. tonų produkto iš Gardino azoto trąšų gamyklos.

Latakas pažymi, kad Klaipėda į savo planus 2022 metams nebeįtraukia Baltarusijos siuntų, o tai reiškia, kad krovos apimtys sumažės apie 30 procentų.

„Tai didžiulis nuostolis. Ir ta skylė greitai neužsipildys. Ir tie kiekiai didėjo maždaug nuo 2010 m. ar net anksčiau, maždaug milijonu tonų per metus. Taigi galime suprasti, kiek metų mums gali prireikti. dangtis iki konteinerių, žemės ūkio krovinių ir krovinių“, – sakė Latakas.

Pagal rugpjūčio 9 d. OFAC įsakymą bet kokie sandoriai su Baltarusija ar bet kuria kita įmone, kurios tiesioginė ar netiesioginė Baltarusijos nuosavybės dalis sudaro 50 procentų ir daugiau, turi būti nutrauktos iki gruodžio 8 d., Lietuvos laiku, 19 val.