Kokios taisyklės galioja Europos Sąjungoje, jei trūksta dujų?

Jei Rusija neatnaujins dujų tiekimo po „Nord Stream 1“ dujotiekio priežiūros darbų, ES pradės galioti 2017 m. Tiekimo saugumo reglamentą. Pagal SOS visos ES valstybės narės privalo turėti nenumatytų atvejų planus ir trijų fazių perspėjimo sistemą. Tačiau ne visos vyriausybės atliko savo namų darbus šiuo klausimu.

Europos Sąjungos valstybės narės yra regioninių grupių, kurioms būdingos bendros rizikos, dalys. Pirmąją grupę sudaro Baltijos šalys ir Suomija – šalys, kurios iki šiol buvo visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų ir jau iš dalies rado alternatyvų.

Kitoje grupėje yra Portugalija, Ispanija ir Prancūzija. Tos šalys gauna tik nedidelius rusiškų dujų kiekius ir jų tiekimo sustabdymas tiesiogiai nepaveiks.

Ištikus krizei, valstybės narės bus įpareigotos viena kitai solidariai padėti, o tai reiškia, kad viena kitą aprūpins dujomis ir keisis informacija. Be to, iki rudens šildymo sezono pradžios ES valstybės narės privalo turėti ne mažiau kaip 80% užpildytas dujų saugyklas. Daugelio ekspertų ir politikų įvardijama problema yra ta, kad praradus didžiausią dujų tiekėją Rusijos, labai apsunkinami abipusiai pristatymai ar saugyklų užpildymas.

Koks yra Vokietijos vaidmuo ES dujų rinkoje?

Vokietija yra didžiausia rusiškų dujų importuotoja Europoje ir svarbi „Nord Stream“ dujotiekio ir kitų vamzdynų tranzito šalis. Bet kas nutiktų, jei Vokietija nebegautų rusiškų dujų? Ar tuomet Vokietijai teks perduoti, pavyzdžiui, iš Norvegijos ar Nyderlandų gautas dujas į kitas ES valstybes nares, nepaisant to, kad jas stinga?

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas šiuo metu derasi dėl solidarumo sutarčių su kaimyninėmis šalimis. Šios konvencijos reglamentuos avarinį tiekimą. „Turėsime išnagrinėti visus galimus scenarijus ir kas tiksliai nutiks bet kokioje situacijoje – kada turi būti oficialiai paskelbtas dujų tiekimo sutrikimas, kokiose šalyse, kokiais žingsniais, kad tiksliai žinotume, kas vyksta“, – sakė Habekas. neseniai lankydamasis pas Čekijos pramonės ir prekybos ministrą Joseph Sekila.

Habekas derėjosi dėl sutarties su Čekijos vyriausybe. Jis sakė, kad reikia bendrai valdyti trūkumą, kad atskiros šalys nebūtų be reikalo paveiktos. Pavyzdžiui, Čekija gamtines dujas gauna beveik vien vamzdynais Vokietijoje. Lenkija taip pat tiekia dujas per Vokietiją ir dujotiekį „Nord Stream 1“, o Šveicarija yra visiškai priklausoma nuo dujų tiekimo iš Vokietijos.

Ar dujų tiekimo solidarumas veiks Europos Sąjungoje?

SOS reglamente teigiama, kad dujos turėtų būti tiekiamos tik toms valstybėms narėms, kurios paskelbė nepaprastąją padėtį ir padarė viską, kad sumažintų suvartojimą. Pagal reglamentą dujų pirkimas ir pardavimas liks iš dalies privačių ir iš dalies valstybės valdomų dujų tiekėjų priežiūra – sudėtinga procedūra krizės metu.

Europos Sąjunga iki šiol atsisakė nustatyti viršutinę dujų kainų ribą, kaip siūlė Italija, nes tai duoda priešingą rezultatą. Bulgarija, šalis, kurią boikotavo „Gazprom“, toliau gabena rusiškas dujas „Turk Stream“ dujotiekiu į Serbiją ir Vengriją. Ar tai gali tęstis krizės metu?

Vengrija paskelbė nepaprastąją padėtį ir uždraudė bet kokį energijos eksportą, o tai reiškia, kad ji nebėra saistoma solidarumo principo.

„Nesu tikras, kad tai protinga šaliai be jūros, kurioje yra mažiau nei 3 milijardai kubinių metrų saugyklų ir 10 milijardų kubinių metrų metinių dujų suvartojimo“, – rašė Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės energetikos ir klimato politikos vyresnysis bendradarbis George’as Zakmanas. Bruegel. „Twitter“ tinkle.

Dujotiekis Lenkija-Lietuva (GIPL) pradėjo komercinį eksploatavimą gegužės 1 d.

Europos Komisija ilgą laiką reikalavo, kad valstybės narės sudarytų abipusius susitarimus dėl solidarumo tiekimo, nes Briuselyje nėra veikiančio centrinio kvotų kontrolės mechanizmo – ar nieko panašaus. Iki šiol Vokietija yra pasirašiusi tris sutartis: vieną su Danija, vieną su Austrija ir vieną su Čekija. Be to, yra ir kitų susitarimų tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Estijos, Italijos ir Slovėnijos.

Kalbant apie dujų tiekėjus, dar vienas sudėtingas klausimas yra nuosavybė, kuri dažnai peržengia sienas ES vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, Suomijai iš dalies priklauso didžiausias Vokietijos dujų tiekėjas „Uniper“. Taigi kyla klausimas, kokia vyriausybė gelbės, jei privačios įmonės susidurs su finansiniais sunkumais.

Vokietijai Europos Parlamente atstovaujantis krikščionis demokratas Marcusas Ferberis teigė, kad pagrindinės problemos nepavyks išspręsti vien tik koordinuojant tarp valstybių narių ar per Europos Komisijos pateiktus planus: nėra pakankamai dujų. „Žiema mūsų nepraeis“, – sakė Ferberis.

Ką daro valstybės narės, kad išvengtų tiekimo krizės?

Esant dideliam spaudimui, toliau ieškoma alternatyvų. Vokietija ir Baltijos šalys tikisi, kad iš Artimųjų Rytų ar JAV importuojamos suskystintos dujos bus iš dalies saugomos plaukiojančiuose terminaluose, kurie dar bus statomi. Italija prekes perka iš Alžyro ir Azerbaidžano. Didėjančiomis kainomis papildomai gaunamos dujos iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Nyderlandų.

Europos Komisija skaičiuoja, kad to nepakaks norint per trumpą laiką pakeisti dujas iš Rusijos. Taigi Briuselis kai kuriose valstybės institucijose ragina taupyti energiją ir mažinti dujų suvartojimą. Habeckas neseniai pasiūlė, kad ekstremaliose situacijose nebūtinai būtų protinga pirmenybę teikti privatiems namų ūkiams, o ne korporacijoms.

Ar bus keičiami ES reglamentai?

Kitą savaitę Europos Komisija pateiks nenumatytų atvejų planą. Jame teigiama, kad iškilus abejonėms pirmenybė turėtų būti teikiama elektros gamybai dujomis kūrenamose elektrinėse, o ne privatiems vartotojams skirtų šildymo ir maisto ruošimui. Bent jau šiuo metu pramonė turės antrinį prioritetą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žiūri į Europos Sąjungos, Egipto ir Izraelio atstovų pasirašymą trišalėje gamtinių dujų sutartyje

Pasak Vokietijos ūkio ministerijos, ES taisyklės turėtų būti pakeistos, nes jos buvo nustatytos tam, kad sutrikdytų trumpalaikį tiekimą atskirose šalyse, o ne dėl didelio masto trūkumo. Europos Komisija taip pat ketina reikalauti, kad viešieji ir komerciniai pastatai būtų šildomi iki maksimalios 19°C (66°F). Bendra ES dujų pirkimų platforma buvo sukurta, bet dar neveikia.

Pagal Europos Komisijos ekstremalių situacijų planą, energijos taupymas namuose ir privačiose įmonėse galės kompensuoti apie trečdalį Rusijos sukelto dujų trūkumo. Bet kaip su likusiais dviem trečdaliais? ES energetikos ministrai tai aptars per specialų viršūnių susitikimą liepos pabaigoje.

Šis straipsnis iš pradžių buvo parašytas vokiečių kalba.