Latvija, Lenkija ir Lietuva ketvirtadienį Versalyje vykusiame Europos Sąjungos lyderių susitikime paragino Europos Sąjungą uždrausti Rusijos energijos importą, nepaisant to, kad Rusijos karinės operacijos Ukrainoje akivaizdoje iškilo grėsmė Europos Sąjungoje susivienyti.

„Esu įsitikinęs, kad turime priimti sprendimą sustabdyti energijos importą iš Rusijos, kad privestų (prezidentą Vladimirą) Putiną prie derybų stalo, kad būtų sustabdytas karas“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karenzas.

27 Europos Sąjungos valstybių vadovai susirinko į neoficialų viršūnių susitikimą po to, kai įnirtingai dvi savaites tiekė Ukrainai ginklus, kuriuose gyveno beveik 2,2 mln. žmonių ir pasirašė tris didžiulių sankcijų Rusijai už įsiveržimą į kaimynę.

Embargo tikslas – atimti iš Rusijos valstybės pagrindinį pajamų šaltinį karui prieš Ukrainą finansuoti.

Remiantis Briuselyje įsikūrusio Bruegelio tyrimų fondo skaičiavimais, šiuo metu ES šalys rusiškoms dujoms per dieną išleidžia apie 420 mln. USD, o iš Rusijos – naftai – apie 400 mln.

Tačiau greičiausiai jai tektų imtis bet kokių žingsnių siekiant uždrausti Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos, kurios didžiąją dalį savo energijos poreikių padengia iš Rusijos importo. Vokietijos kancleris Olafas Schulzas pirmadienį griežtai pasipriešino šiai idėjai.

ES lyderiai taip pat svarstė, kaip sudaryti sąlygas paliauboms Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas apie valandą trukusį telefono pokalbį su Putinu ir Schulzu, sakė, kad Kremliaus lyderio pasiūlytos paliaubų sąlygos yra „nepriimtinos“ nė vienam iš su ja susijusių asmenų.

„Taigi kyla klausimas, ar ponas Putinas nori nuoširdžiai vėl įsitraukti ir ką nors pasiūlyti? Macronas sakė prieš įeidamas į viršūnių susitikimo vietą ir pridūrė, kad per artimiausias kelias valandas vėl pasikalbės su Putinu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pakartojo, kad Europos Sąjungos lyderiai tarsis dėl priemonių, kurios galėtų atverti kelią paliauboms.

„Manau, kad nustebinome Rusiją, nes buvome ryžtingi, stiprūs, vieningi“, – sakė jis. „To neužtenka – turime nustatyti, kokie galėtų būti tolesni žingsniai… kad kuo greičiau būtų pasiektos paliaubos“.

Ukrainos viltis greitai įstoti į Europos Sąjungą viršūnių susitikimo pradžioje gavo naują smūgį – Vokietijos ir Nyderlandų lyderiai pavadino jas nerealiomis.

„Nėra tokio dalyko kaip greitas prisijungimas – jis neegzistuoja“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, remdamasis Vokietijos naujienų agentūros (dpa) pateiktais komentarais.

Schulzas užsiminė apie 2017 metais Europos Sąjungos ir Ukrainos pasirašytą asociacijos susitarimą, kuriuo siekiama pagilinti politinius ir ekonominius ryšius.

„Labai svarbu, kad ir toliau eitume tais dalykais, dėl kurių nusprendėme praeityje – tai yra kelias, kuriuo privalome eiti“, – sakė Vokietijos kanclerė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Europos Sąjungą paspartinti Kijevo narystės paraiškos pateikimą, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į jo šalį.

Narystė bloke paprastai yra ilgas, techninis ir politiškai įtemptas procesas, kurio metu šalys turi laikytis ES taisyklių ir vertybių.

Viršūnių susitikimo rezultatų pareiškimas taip pat šaltu vandeniu išliejo Ukrainos viltis greitai įstoti. Jame sakoma, kad „Ukraina priklauso Europos šeimai“, bet neminima jokia paraiškos eiga, net po aštuonias valandas trukusių svarstymų aukščiausiojo lygio susitikime.

Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa penktadienį pareiškė, kad didžioji dauguma ES lyderių palaiko tvirtos žinutės siuntimą Ukrainai, kad galiausiai jai bus suteikta narystė ES.

„Ne rytoj, toli nuo trasos, rytoj (Ukraina) gali tapti kandidate“, – sakė jis, atvykęs į antrąją susitikimo su Europos kolegomis dieną.

Belgijos ministras pirmininkas Alexandre’as de Croo penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi gerbti visus būtinus procedūrinius veiksmus prieš tapdama Europos Sąjungos nare, tačiau uždaryti duris šaliai būtų klaida.

Atvykęs antrą dieną jis pasakė, kad susitiks su kolegomis iš Europos Versalyje.

„Tačiau, kita vertus, būtų didelė klaida uždaryti duris šalims, tokioms kaip Ukraina, kurios jaučia grėsmę. Turime ir toliau nuolat su jomis dirbti”, – sakė jis.

„Galime pakviesti juos į aukščiausiojo lygio susitikimus neturėdami jokios sprendimų priėmimo galios… Šiuo atžvilgiu komitetas dirba naujoviškais būdais. Tačiau norėdami tapti nariu, turite gerbti procesą”, – pridūrė de Croo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad ES lyderiai turėjo suteikti Ukrainai kandidatės statusą, išreikšdamas nusivylimą, kad bendra deklaracija nenuėjo taip toli.

„Tikiuosi, kad Ukraina dabar gaus kandidatės statusą… bet tai nebuvo įmanoma šiandien, bet grįšime prie šio klausimo“, – žurnalistams, įskaitant „Reuters“, sakė Nosida.

Pirmoji dvi dienas trukusio renginio Versalyje diena buvo skirta bloko stiprinimui nuo ekonominio karo poveikio ir kaip atpratinti Europos Sąjungą nuo Rusijos energijos importo, kuris sudaro daugiau nei 40% viso jos suvartojimo.

Antradienį Europos Komisijos paskelbtuose planuose buvo nurodyta, kad blokas iki 2030 m. atsisakys rusiškų dujų. Pastarieji Maskvos grasinimai sustabdyti dujų tiekimą dar labiau sustiprino diskusijas.

Kai kurios ES valstybės narės siekia naujų taisyklių, kurios leistų daugiau skolintis, kad būtų išspręstos didelės energijos kainos per šį pereinamąjį laikotarpį, tačiau jos susiduria su pasipriešinimu. Graikija ir Ispanija taip pat ragina vykdyti ES energijos rinkos reformą, kad būtų sprendžiamos kainos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pasisakė už Europos Sąjungos planą išleisti bendras obligacijas energijos ir gynybos išlaidoms finansuoti, kol blokas kovos su karo pasekmėmis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viršūnių susitikime pasiūlė ES lyderiams nustatyti viršutines energijos kainas bloke, kurios kilo dėl karo.

Anksčiau ketvirtadienį komisija pareiškė, kad subsidijuojamos paskolos ir ribotos dotacijos įmonėms, nukentėjusioms nuo karo ir vėlesnių sankcijų Rusijai, buvo svarstomos siekiant padėti apsaugoti bloko ekonomiką.

Taip pat buvo imtasi papildomų priemonių, skirtų remti ES valstybes nares, esančias netoli Ukrainos, kuri priima šimtus tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ir toliau parodys solidarumą ir teiks humanitarinę, medicininę ir finansinę paramą visiems pabėgėliams ir juos priimančioms šalims“, – sakoma ankstų penktadienio valandomis paskelbtame pareiškime.

Europos Sąjungos lyderiai taip pat paragino Rusiją „visiškai vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali gauti daugiau ginklų ir įrangos iš Europos Sąjungos.

Pasak Michelio, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas anksti penktadienį vykusiame Versalio viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovams pasiūlė mobilizuoti 500 milijonų eurų (550 milijonų JAV dolerių) papildomoms atsargoms.

„Visi puikiai suprato, kad turime padidinti savo karinę paramą Ukrainai“, – penktadienį žurnalistams sakė M. Borrellas. Esu tikras, kad lyderiai pritars šiems pinigams.

Borrellas pridūrė, kad Europos Sąjunga taip pat svarsto galimybę įvesti tolesnes sankcijas Rusijos oligarchijai ir Rusijos ekonomikai.

Tuo tarpu Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis penktadienį perspėjo, kad spaudimas įvesti Rusijai daugiau ES sankcijų turi būti subalansuotas su ekonominiais kaštais.

„Tie, kurie sugalvoja naujas sankcijas, yra tie, kurie grįš rytoj ir sako: „Mums reikia daugiau pinigų iš jūsų“, – penktadienį sakė Betelis ir pridūrė, kad sankcijos turi kainą ir reikia rasti vidurio kelią, kuris turės didžiausią poveikį. . Rusijoje.