Žlugus kelionėms dėl COVID-19, priklausomybė nuo turizmo buvo pagrindinis veiksnys, paaiškinantis, kodėl kai kurių šalių ekonomikos augimas 2020 m. Nukentėjo labiau nei kitų. Europa nebuvo išimtis: turizmo mažėjimas buvo vienas iš pagrindinių pandemijos priežastys. Tai labai paveikė Graikijos, Italijos, Portugalijos ir ypač Ispanijos ekonomiką.
2020 metų sausį Tarptautinis valiutos fondas tikėjosi, kad tais metais euro zona augs 1,3 proc. Prasidėjus COVID -19 pandemijai, rezultatai buvo daug blogesni – euro zonos ekonomika susitraukė 6,4 proc. Nors kiekviena euro zonos šalis patyrė stiprų smūgį, recesijos gilumoje buvo pastebimų skirtumų: pavyzdžiui, Lietuvos ekonomika susitraukė mažiau nei 1 proc., O Vokietijos – 4,6 proc., Bet Italija – 8,9 proc., O Ispanija – 10,8 proc. .
Akivaizdu, kad epidemijos sunkumas įvairiose šalyse turėjo įtakos – mirčių, susijusių su COVID, skaičius Italijoje ir Ispanijoje buvo daug didesnis nei Vokietijoje ar Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, o su tuo susiję karantinai ištisus metus buvo griežtesni. Tačiau lemiamą vaidmenį vaidino ir kiti veiksniai. Tai buvo kaip niekas kitas recesija, kuri smarkiai paveikė ypač glaudžiai susijusius sektorius. Kaip paaiškinta neseniai paskelbtame tinklaraštyje, tarptautinis turizmas sustojo, o tai turi rimtų pasekmių paveiktiems sektoriams ir šalims, kurios labiau priklauso nuo šių sektorių.
Aukščiau pateikta diagrama iliustruoja turizmo sektoriaus dydžio, palyginti su BVP, svarbą suprantant ekonominius pandemijos padarinius euro zonoje. Jame pavaizduota vidutinė turizmo dalis BVP nuo 2015 iki 2019 m. – prieš prasidedant epidemijai – horizontalioje ašyje, 2020 m. Koronaviruso sukelto susitraukimo gylis (palyginti su prognoze iki COVID) vertikalioje ašyje, ir statistinis jų ryšys.[1] [2]
Apibendrinant galima teigti, kad vien pasitikėjimas turizmu gali paaiškinti daugiau nei pusę skirtingų šalių augimo rodiklių skirtumų tarp šalių praėjusiais metais. Pavyzdžiui, statistinis ryšys tarp turizmo dalies ir vėlesnio nuosmukio sunkumo rodo, kad šalis, kurios turizmo dalis yra Italija ar Ispanija (daugiau nei 5 proc. BVP), susitrauks daugiau nei 2 procentiniais punktais daugiau nei šalis kaip Lietuva ar Nyderlandai (kur Turizmo dalis yra mažesnė nei 2%).
Kitas logiškas žingsnis-prie šio modelio pridėti kintamųjų, kurie matuoja pandemijos sunkumą ir susijusius gamybos apribojimus, pvz., Su COVID susijusias mirtis proporcingai gyventojų skaičiui ir sugriežtintą karantiną 2020 m. (Matuojamas Oksfordo universiteto). Tai darydami paaiškiname 80 procentų skirtingų šalių augimo skirtumų tarp euro zonos šalių.
Šiais metais euro zonos ekonomikos atsigauna, tačiau spaudimas labiausiai nukentėjusiems sektoriams tęsiasi. Kol turizmas ir laisvalaikio veikla visiškai neatsigaus, greičiausiai pastebėsime atsigavimo greičio skirtumų, susijusių su priešpandeminėmis tendencijomis.
[2] Airijoje vietoj BVP naudojame pataisytą ekonominės veiklos matą (vadinamąsias „pakoreguotas bendras nacionalines pajamas“-BNP*). BNP* geriau atspindi vidaus ekonominę veiklą, neįtraukiant į tarptautinių korporacijų finansinių operacijų ekonominių sąskaitų, ypač tų, kurios susijusios su intelektinės nuosavybės perleidimu, apskaitos.
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.
