Daugiau NATO narių siekia didinti išlaidas gynybai – DW – 2023-01-16

Žvilgsnis į žemėlapį ir aiškėja sunki Lietuvos geopolitinė padėtis. Rytuose Baltijos šalis turi 680 kilometrų (423 mylių) sieną su Baltarusija. Pietvakariuose ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi. „Būdami taip arti Rusijos ir Baltarusijos, turime rimtai žiūrėti į saugumą“, – DW sakė Lietuvos gynybos viceministras Žilvinas Tomkus.

Iki 2023 metų šalies krašto apsaugos biudžetas sieks 2,52% bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Vyriausybė. Tačiau Tomkus sakė, kad Lietuva yra pasirengusi daugiau išleisti savo ginkluotųjų pajėgų ir karinės infrastruktūros modernizavimui. Viena iš aštuonių NATO daugianacionalinių kovinių grupių yra įsikūrusi jos teritorijoje. „Mums 2% yra grindys, o ne lubos“, – atkreipė dėmesį Tomkus.

Kas siekia didinti išlaidas NATO?

Lietuva kartu su Lenkija ir JK aljanse siekia priimti didesnius išlaidų tikslus. Jeigu NATO rimtai užsiima savo saugumo ir atgrasymo pozicijos užtikrinimu bei gerinimu ir siekia apsaugoti kiekvieną jo centimetrą, „reikia didinti išlaidas gynybai“, – sakė M. Tomkus.

Lietuvos gynybos viceministras Silvinas Tomkas nori, kad NATO narės skirtų daugiau nei 2 proc.Vaizdas: Fredrik Sandberg/TT/Image Alliance

Šiuo metu tikimasi, kad NATO narės iki 2024 metų gynybai išleis bent 2% savo BVP. Dėl šio tikslo buvo sutarta 2014 metais Velse vykusiame viršūnių susitikime, kai Rusija aneksavo Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį Krymą.

„Diskusijos dėl naštos pasidalijimo yra labai pavojingos prezidentui Trumpui, bet jos buvo prieš jį ir tęsis“, – DW sakė Vokietijos Maršalo fondo ekspertė Europos saugumo klausimais Christine Persina.

Kodėl NATO didina išlaidas?

Dešimtajame dešimtmetyje jis sakė: „Mums nebereikia mokėti už gynybą. Ir išlaidos gynybai labai sumažėjo. Tačiau realybė yra tokia, kad gyvename pavojingais, jei ne pavojingais, laikais. Šaltasis karas ir gynybos išlaidos turėtų atspindėti tai.“

Persina atkreipė dėmesį į prastą atsargų būklę ir pasirengimą keliose NATO šalyse, tarp jų ir Vokietijoje. „Taigi dabar sistemoje susiformavusios problemos sprendimas, siekiant ateityje patekti į konkurencingesnę vietą prieš Rusiją ir galbūt Kiniją. Tam reikės daug investicijų“, – sakė jis.

Kodėl Vokietija tiek mažai skiria gynybai?

Tačiau, nors lyderiaujančios valstybės, tokios kaip Lietuva, kariuomenei išleidžia daugiau nei 2% BVP, tokios šalys kaip Belgija ir Vokietija per daugelį metų savo gynybos pajėgas finansavo per mažai. Persina sakė, kad tikisi, kad tai bus „dar didesnis konfliktas“.

Dauguma NATO sąjungininkių jau nepasiekia esamų išlaidų tikslų – Vokietija iki 2022 metų gynybai skirs 1,44%, o Belgija – 1,54% iki 2030 metų. Anot diplomatų, matomos ir šalys, ir Kanada. Priešinasi pastangoms priimti griežtesnius tikslus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Ši tema bus įtraukta į artimiausio NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, vasario viduryje, darbotvarkę.

„Įsipareigota siekti 2 % tikslo“

„Vokietija tebėra įsipareigojusi siekti 2% tikslo, dėl kurio susitarta Velso viršūnių susitikime“, – DW sakė Gynybos ministerijos atstovas Berlyne. „Pakankamas finansavimas ir vis didėjančios lubos yra esminiai dalykai modernizuojant Bundesverą, leidžiantį Vokietijai būti patikima partnere tarptautiniu mastu ir prisiimti daugiau atsakomybės.

Vis dėlto, nepaisant pernai kanclerio Olafo Scholeso paskelbtų permainų Vokietijos gynybos politikoje, Berlynas kasmet nepasieks 2% tikslo, tačiau per kelerius metus specialiuose fonduose yra patvirtinama vidutiniškai 100 mlrd. Parlamentas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Ar Vokietija kelia pavojų savo lyderio vaidmeniui Europoje?

Gynybos ministerijos atstovas spaudai naujų diskusijų dėl išlaidų nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad „Vokietija ir JAV šiuo metu yra atsakingos už didžiausias NATO bendro finansavimo dalis, kiekviena – po 16,34 proc.“. Vokietijos pareigūnai dažnai naudojasi mažai žinomu faktu, kad pabrėžtų šalies indėlio į aljansą vertę, nepaisant to, kad jos pačios ginkluotosioms pajėgoms nenumatyta išlaidų.

Tačiau ne visi žiūrovai buvo įsitikinę. „Tęsiamas nusivylimas Vokietija“, – DW sakė Christine Persina, kritikams suabejojus, koks bus Berlyno vaidmuo Europoje ateityje. „Tai tikrai kainuos bet kokią potencialią lyderio poziciją, kurią Vokietija gali užimti“, – sakė jis.

Du tankai „Puma“ Bundesvere Halės mieste, Vokietijoje
Nesugebėjimas išjungti naujųjų Puma tankų yra Vokietijos Bundesvero trūkumų pavyzdys.Vaizdas: Philip Schulz/dpa/Image Alliance

Persina tikisi, kad Vokietijai bus daromas „didžiulis spaudimas“. „Tai tikrai sukurs tam tikrą įtampą koalicijoje“, – sakė jis. „Bus labai sunku sukurti tikrą 2 proc. bazę. Tačiau aš manau, kad tam tikras įsipareigojimas yra įmanomas – kaip tai padarė daugelis šalių – nežlugti amžinai“.

NATO vienybė nepaisant „netvarkingų kovų“

Tačiau Persina nesitiki, kad šis klausimas kels grėsmę NATO vienybei. „Dėl to, dėl ko galiausiai bus susitarta ir pristatyta pasauliui, bus bendra vienybės pozicija. Tačiau norint ją pasiekti, bus sudėtinga kova“, – sakė jis.

Sąjungininkai gali turėti sunkią ir sudėtingą diskusiją šiuo klausimu, „bet galiausiai jiems kažkaip paprastai pavyksta pasiekti sutarimą – tai labai svarbu aljansui“, – DW sakė lietuvis Žilvinas Tomkus. Jis užsiminė, kad susitarimas gali būti pasiektas kitame eiliniame NATO viršūnių susitikime šį birželį Lietuvos sostinėje Vilniuje. „Ukraina, – sakė jis, – yra mūsų vienybės išbandymas“, tačiau pridūrė, kad aljansas iki šiol išbandymą išlaikė.

Redagavo: John Shelton

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *