Ministras: Naujoji Estijos siena su Lietuva, Lenkija | žinios

Ministro teigimu, statybų termino nukėlimas iki 2025 m. duos nuoseklių rezultatų.

„Matau, kad Urmas Reinsalu su savo įprastu bravūriškumu pradėjo diskusiją apie tai, ko visiškai nesupranta. Jis sako, kad Estijos siena gali būti baigta iki 2025 m. Aš ginčyčiau, kad kas nors tikrai nori statyti sieną. Skylės ir techninių trūkumų? [It would be] Ant popieriaus atrodo gerai, bet iš tikrųjų nenaudinga“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė Lanemetsas.

Ministras teigė, kad naujosios Estijos sienos negalima tiesiogiai lyginti su Lenkija ir Lietuva.

„Pirma, vienoje iš šių šalių siena buvo nutiesta be viešųjų pirkimų. Manau, kad Estijoje nėra teisinga taip naudoti šimtą milijonų eurų viešųjų pinigų. Antra, Lenkija nepastatė sienos. Visiškai, bet paliekant atviras teritorijas pelkėtose vietose. Estijos pasienio tvora bus statoma žemapelkėse, taikant specialius sprendimus ir technologijas. „Šie statybos procesai nėra tokie greiti, kaip statyba ant tvirto pagrindo”, – teigė Lanemetzas.

Nuolatiniai EPF darbuotojai į Lenkiją turi būti dislokuoti 2021 m. Šaltinis: Gynybos ministerija

„Estijos pasienyje dislokuotos kameros ir stebėjimo įranga veiks saugiu, tik Estijos kontroliuojamu ryšiu, kai kaimyninė šalis negali nutraukti ryšio duomenų srauto, pavyzdžiui, neleisti perduoti kamerų vaizdų. Taip yra ne visose. šalių, todėl statybos darbai kitose vietose paspartinti“, – sakė jis.

„Įrengsime signalo perdavimą kabeliais, pavyzdžiui, Lietuvoje eina oru. Plėtojame dronų stebėjimo pajėgumus, taip pat įsigyjame Narvos upės stebėjimo įrangą. Ilgalaikis planas – atvežti a. „Frontex“ mokymo centras į Narvą, kuris čia toliau gerins saugumą ir sienų valdymo pajėgumus“, – sakė Lanemetsas.

Jis teigė, kad pasienyje taip pat bus nutiestas privažiavimas, suremontuoti beveik visi keliai.

„Nepamirškime ir geriausių pasieniečių – vietinių gyventojų, kurių dalis pasienio tiesimo būdu gaus geresnį interneto ar elektros ryšį. Estijos sienos statyba kitokia ir užtrunka ilgiau nei artimiausių kaimynų. – rašė „Läänemets”.

READ  Buvęs vienuolynas ir kardinolo rūmai Vilniuje atgyja kaip mišrios paskirties kompleksas

SDE ministras teigė, kad svarbu suprasti ir pasienio tvoros funkciją – neleisti žmonėms pereiti.

Estijos pietrytinės sienos statyba. Šaltinis: Leevi Lillemee/ERR

„Reinsalu pasiūlymas tvorą statyti be stebėjimo prietaisų neleis mums žinoti tą akimirką, kai kas nors perlips per tvorą. Tai nesukurs norimos vertės ir nepakeis pasieniečių darbo, palyginti su šiandiena.” – sakė Läänemetsas.

„Mes jau paspartinome statybas, kai kurios dalys buvo baigtos anksčiau laiko, o statomos dalys buvo pastatytos po ruožo su statybomis, pirkimais ir rangos sutartimis. Estija turi beveik pusę 100 km sausumos sienos. Šiandien yra pasienio tvorą, o likusioms atkarpoms pastatyti yra pinigų, tačiau tvorai pastatyti reikia papildomų pinigų. Greitai nesibaigs“, – apžvelgdamas esamą situaciją rytinėje pasienyje rašė ministras.

Läänemetsas teigė, kad sienos užbaigimas yra absoliutus prioritetas, tačiau paspartinus procesą dabar atsirastų papildomų išlaidų ir nenuspėjama pabaigos data.

Trečiadienį R. Reinsalu sukritikavo vyriausybės planą tiesti rytinę sieną, teigdamas, kad projektui reikėtų skirti daugiau pinigų.

„Vidaus reikalų ministras Läänemetsas sako, kad naudojant papildomus išteklius pasienio infrastruktūros statyba negali būti paspartinta iki 2025 m. Tai netiesa. Aiškiai prisimenu, kad siena buvo aptarta praėjusią vasarą, Isamaa prašymu. „Papildoma suma – 19,8 euro mln.. Mano nuostabai, Vidaus reikalų ministras dėl šio skyrimo nesiginčijo derybose dėl biudžeto“, – rašė Rainzalu.

Jis atsakė į pirmadienį „Läänements“ paskelbtus komentarus.

Sekite ERR pranešimus Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *