Buvęs NATO generalinis sekretorius lordas Robertsonas iš Port Elleno kreipiasi į Lietuvos Seimą

2024 m. kovo 28 d

Teksto projektas Lietuvos įstojimo į NATO metinėms

Labai malonu šiandien pasikalbėti su „Seemu“ Lietuvos įstojimo į NATO metinių proga.

Man buvo ypatingas malonumas, nes 2002 m. asmeniškai Prahoje nuleidau varčią jūsų kvietimu prisijungti prie Aljanso.

Per 75-ąsias Aljanso metines, didžiausios vienintelės plėtros 20-osios metinės yra ypač reikšmingos. Trijų Baltijos valstybių įėjimas istoriškai reikšmingas ne tik dėl skaičiaus, bet ir dėl to, kad sujungė buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, ženklindamas dramatišką mūsų laikų akimirką.

Lietuva, gerai atsimenu, suvaidino didelį vaidmenį NATO būdama šalyje ir prie Šiaurės Atlanto Tarybos stalo. Jūsų kariai ir diplomatai visus šiuos dvidešimt metų buvo visų veiksmų priešakyje.

Dabar šis nepriklausomų tautų aljansas susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo Sovietų Sąjungos laikų. Neprovokuota, neteisėta ir žiauri Rusijos invazija į Ukrainą kelia Europai ir pasauliui rimtą, beveik egzistencinį iššūkį.

2002 metais Romoje šalia manęs stovėjęs vyras, vardu Vladimiras Putinas, pasakė. „Ukraina yra suvereni, nepriklausoma šalis, kuri pati priima sprendimus dėl taikos ir saugumo“.

Dabar jis tvirtina, kad tai ne šalis ir jėga ji bus sunaikinta ir įtraukta į jo klaidintą išplėstos Rusijos viziją.

Nesuklyskite, jei jis pasitrauks iš šio agresijos karo, jis neatsilaikys su Ukraina. Jo ambicijos bus beribės, nebent mes Vakaruose, kuriems tenka susidurti su priverstinai besikeičiančių sienų pasekmėmis, būsime kartu ir neteiksime Ukrainai reikiamos karinės pagalbos – tada, kai jos reikia.

Ukraina dar nėra NATO narė, Lietuva tuo didžiuojasi, bet jų kova už savo tautą, savo gyvybes ir laisvą ateitį yra kova už mūsų ateitį.

Sveikinu jus šiandien Lietuvos Seime, giriu už tai, ką nuveikėte per du dešimtmečius, ir tikiuosi, kad jūs ir aš galime laukti taikios vieningos ir demokratinės Europos ateities.

Laimingų vestuvių metinių.