Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas iš Lietuvos galėjo padėti Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui išvengti sankcijų pasinaudodamas 1,1 mln.

Aptariamus sunkvežimius gamina Baltarusijos valstybės sankcionuota įmonė „Belaz“, viena didžiausių didelių sunkvežimių ir savivarčių gamintojų pasaulyje ir pagrindinis Lukašenkos sistemos pajamų šaltinis.

Europos Sąjunga sankcijas Belazui įvedė 2021 m. birželį, Lukašenkai po ginčijamų rinkimų surengus smurtinį susidorojimą su pilietine visuomene, žurnalistais ir oponentais.

Nuo to laiko Europos Sąjungos įmonėms ir piliečiams uždrausta verstis su BelAZ. Tačiau įmonė vis dar turi klientų užsienyje – ir sunkvežimius reikia perkelti pas juos. Baltarusijoje nėra pakrantės, todėl visi BelAZ parduodami sunkvežimiai turi būti gabenami per kitą šalį, pavyzdžiui, Lietuvą.

Vilniaus politikos mokslų profesorius Nereusas Malliukevičius sakė, kad Baltijos šalis jau seniai yra viliojanti vieta tiems, kurie nori apeiti sankcijas, nes yra tarp Rytų ir Vakarų Europos.

Mes kalbame kalba [Russian], mes turime kultūrinį supratimą, ir tai sukuria pilkąją zoną tokioms schemoms.“ „Arti sienos esančiose teritorijose yra žmonių, kurie dalyvauja kontrabandoje, o didesniu mastu žmonių, kurie padeda tam tikriems veikėjams apeiti sankcijas“.

Šiuo atveju kalėjimo prižiūrėtojas Aleksijus Linovas kontroliavo Baltarusijos logistikos įmonę, kuri rugpjūtį pasirašė 1,1 mln.

Užsienio reikalų ministerija žurnalistams sakė, kad sandoris greičiausiai pažeidė Europos Sąjungos sankcijas – už pažeidimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tačiau po to, kai žinia apie jo baltarusišką projektą buvo paskelbta ankstesnėje Lietuvoje publikuotoje šios istorijos versijoje, Linovas tyliai perleido įmonės nuosavybę kitam asmeniui.

Linovas, su kuriuo susisiekti nepavyko, iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigų pasitraukė 2018 metų liepą, po beveik keturių dešimtmečių sulaikymo sistemoje. Jo išėjimo į pensiją įvykio nuotraukos buvo paskelbtos kalėjimo svetainėje, o pranešime spaudai giriamas jo poveikis įstaigai ir „neįkainojama patirtis“, kurią jis perdavė savo pavaldiniams. Jame netgi buvo trumpas eilėraštis.

Praėjus maždaug penkiems mėnesiams po atsistatydinimo, Linovas perėmė Kipre įsikūrusios bendrovės valdymą, kuriai priklauso Baltarusijos logistikos įmonė „Belship“. Neaišku, kaip ir kodėl jis tai padarė, ar kokius pinigus panaudojo įsigijimui. Kitais metais Liniovas įsigijo „Belship“ tiesiai iš Kipro bendrovės, kuri nuo to laiko buvo uždaryta.

„Belship“ jau bendradarbiauja su „BelAZ“ mažiausiai 2015 m., teigiama jos svetainėje, kurioje išsamiai aprašoma, kaip „BelAZ“ sunkvežimiai naudojami visame pasaulyje dideliems kroviniams gabenti kasybos vietose.

Šie sandoriai nesibaigė po to, kai 2021 m. birželį Europos Sąjunga įvedė sankcijas BelAZ. Rugpjūčio mėn. nutekinti dokumentai parodė, kad BelAZ pasamdė „Belship“, kuri tuo metu priklausė Liniovui, pristatyti į Čilę 10 sunkvežimių už 1,1 mln. .

„Lietuvos pilietis, būdamas vienintelis įmonės akcininkas ir turėdamas naudą iš sandorio su sankcionuotu subjektu, gali būti traktuojamas kaip sankcijų pažeidėjas“, – raštu Sienai sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvos parlamentaras Mindagas Lingo, sužinojęs apie žurnalistų išvadas, apskundė Linovą prokurorams.

„Tyrimo metu atskleista informacija tai leidžia [us] Užduoti pagrįstus klausimus, ar nebuvo pažeistos Lietuvoje taikomos ES sankcijos“, – sakė LR Seimo Antikorupcijos komiteto narys Lingo.

Tačiau praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Siena paskelbė savo lietuvišką istorijos versiją, buvusi kalėjimo viršininko pavaduotoja perleido nuosavybės teisę į Belship vienam iš savo darbuotojų Belship. Įmonės įrašai rodo, kad Linovas iš Belshipo pasitraukė spalio 11 d.

Savo ruožtu Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė Linovui iškelti bylą. Institucija raštu atsakyme nurodė, kad nusikalstama veikla nenustatyta ir neturi pakankamai „duomenų“, patvirtinančių, kad „BelAZ“ įdarbino „Belship“. Tačiau Sienos gauti dokumentai rodo, kad FCIS buvo pateikta oficialaus BelAZ sprendimo sumokėti Belship 1,1 mln. dolerių už 10 sunkvežimių nugabenimą į Čilę kopija.