BNN Analytics: Vilnius teigia, kad Pekinas švelnina savo poziciją

Linas Jegelevičius

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos generaliniu direktoriumi Ngozi Okonjo-Iweala pareiškė, kad Kinija „švelnina savo poziciją“.

Tačiau Lietuvos pramonininkai ir analitikai su šia mintimi nesutinka, vadindami ją „norų mąstymu“.

„Vienašalis Taivano pripažinimas, leidžiant 2021 metais atidaryti atstovybę Taivanui Vilniuje, buvo klaida. Lietuva veikė pati, o savo sprendimo su Europos Sąjunga nederino. „Mūsų pėdomis nesekė jokia kita ES šalis“, – BNN sakė žymus Amerikos lietuvių politikos analitikas Kęstutis Jernius.

Baltijos šaliai atnaujinus Taivano atstovo statusą Vilniuje, Pekinas siautėjo, apribodamas santykius su Vilniumi, blokuodamas Lietuvos eksportą ir importą. Tai paskatino Europos Sąjungą praėjusių metų pradžioje kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Kinijos pusė po truputį keičia savo poziciją ir iš šios agresyvios, sakyčiau, net šiek tiek dominuojančios padėties matome tam tikrą norą diskutuoti, ir ta pozicija, tikėtina, ir toliau keisis“, – sakė prezidentas. savo pastabose. Davosas, pabrėždamas, kad Europos Sąjungos solidarumas šioje situacijoje yra itin svarbus.

„Pranešėme PPO vadovą apie vis dar besikeičiančią situaciją, būtent mūsų ieškinį, jei taip galima pavadinti, dėl nedraugiškos Kinijos prekybos politikos.

Prezidento spaudos tarnybos atsiųstame komentare cituojamas Noceda.

Prezidentės patarėja Asta Skaisgireti, koordinavusi bendravimą su savo viršininku prezidente, taip pat suskubo pastebėti, kad nors ekonominis spaudimas niekur nedingo, Lietuvos įmonės sugebėjo prisitaikyti prie prastėjančių santykių su Kinija uždarius Taivano atstovybę. .. Atidarymas Lietuvoje 2021 m. rudenį.

„Neprotinga nesutikti su Kinija nieko negaunant mainais. Taip, žaliavų gauname iš kitų regionų, bet pagrindinis akcentas buvo apie žaliavas, kurių reikia pramonei Lietuvoje, kad ji toliau sėkmingai vystytųsi. Transformacija įvyko. Sklandžiai? Rezultatai skiriasi. Tačiau bendras vaizdas neblogas, nes įmonės sugebėjo prisitaikyti ir tai yra pagrindinė žinia.

Anot jos, tikimasi, kad įstrigusias Kinijos investicijas pakeis Taivano arba Vakarų sąjungininkų investicijos.

Kinijos pozicija Lietuvos įmonių atžvilgiu jau kurį laiką švelnėjo, trečiadienį sakė Lietuvos pramonininkų sąjungos vadovas Vedmantas Janulavičius.

READ  JAV priešinasi Lietuvai prieš Kinijos prievartą: Blinkenas sakė Lietuvos užsienio reikalų ministrui

„Pastaruoju metu tam tikras nuosmukis lietuviškų prekių eksportas į Kiniją“, – BNS sakė Janulevičius. Anot jo, pradėtos derybos dėl lietuviškų prekių eksporto į Kiniją atnaujinimo.

„Maisto ir gėrimų produktų eksportas iš Lietuvos į Kiniją dar nepradėtas, tačiau vyksta derybos su importuotojais, kurie anksčiau importuodavo lietuviškus gėrimus ir maistą“, – sakė LPK prezidentas.

Tačiau su tokia nuomone nesutinka Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VAIB) prezidentas Sigitas Pisagirskas, teigdamas, kad atgarsiai, kuriuos patyrė Lietuvos įmonės dėl pablogėjusių Lietuvos ir Kinijos santykių, buvo skaudūs.

„Prekybos apimtis, kurią dabar turime su Taivanu, ir mastas, kurį pasieksime ateityje, niekada neviršys prekybos su Kinija, kurią turėjome ir galime pasiekti“, – BNN sakė Pisagirskas.

„Teiginys, kad Lietuvos įmonės rado alternatyvių rinkų Kinijai, yra tik melas. Didžioji dalis Lietuvos įmonių, turėjusių verslo ryšius su Kinija, ir toliau ten siunčia savo prekes – per antrines ar tretines įmones, ypač per Lenkijos įmones.

O tie, kurie nusprendė sustabdyti eksportą, pigiai parduodavo savo prekes į kitas regiono šalis, palyginti arti Kinijos, pavyzdžiui, Australiją, su kuria mūsų prekyba pastaruoju metu, nenuostabu, pastebimai išaugo. Jis patvirtino BNN.

IoT sprendimus Lietuvoje teikianti „Teltonika IoT Group“, „Global BOD Group“ aukštųjų technologijų saulės modulių gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“ trečiadienį, sausio 18 d., pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartis dėl bendrų įmonių su Taivanu Vilniuje.

Pagal susitarimą „Teltonika“ turės teisę naudoti licencijas puslaidininkinių lustų gamybos technologijoms ir Taivano instituto sukurtoms įrenginiams.

Taivano užsienio reikalų ministerija prie susitarimo prisidės 10 milijonų eurų, o likusieji 4 milijonai eurų – iš Teltonica. Puslaidininkių projektus planuojama užbaigti iki 2027 m.

„Turime pakankamai potencialo įsitvirtinti pasaulinėje puslaidininkių rinkoje, o ši partnerystė su Taivanu padės Lietuvai greitai žengti į priekį, susilyginti su stipriausiais pasaulio žaidėjais ir pasiekti ambicingų tikslų“, – sakė Lietuvos ūkio ir inovacijų ministras Oshrinas Armunaites. teiginys.

READ  Modi vyriausybė, siekianti padidinti darbo vietų skaičių: Jaishankar

Pasak Arvydo Paukščio, „Teltonika IoT Group“ įkūrėjo ir prezidento, tai bus didžiausias Taivano Pramoninių technologijų tyrimų instituto ir užsienio šalies bendradarbiavimo projektas.

„Ši sutartis įrodo, kad esame pajėgūs ir patikimi tokių sudėtingų projektų partneriai. Tikiu, kad numatytų darbų įgyvendinimas padės Lietuvai būti tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių.

Tačiau Pisagirskas šias sumas apibūdina kaip „nedidelę“, sakydamas, kad artimiausioje ateityje jos labai nepadidės.

Praėjusią savaitę Lietuvos ūkio ministras sausio 11 d. Vilniuje susitiko su Taivano skaitmeninių reikalų ministre Audrey Tang ir aptarė naujus bendradarbiavimo projektus bei pažangą įgyvendinant ankstesnius susitarimus.

Vizito programoje buvo pasirašytas supratimo memorandumas su Inovacijų agentūra dėl bendradarbiavimo ugdant Lietuvos regionų mokinių ir dėstytojų skaitmeninius įgūdžius bei diegiant skaitmenines technologijas versle.

Memorandumas numato ne tik mokinių ir mokytojų skaitmeninio raštingumo ugdymą, bet ir talentų mainų bei stažuočių programas, kurios leis jauniems Lietuvos specialistams įgyti tarptautinės patirties lyderiaujančiose technologinių inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos įmonėse.

Anksčiau Taipėjuje lankėsi būrys Lietuvos atstovų ir verslininkų. Komentuodamas tai, Pekinas tvirtino, kad Vilnius sukūrė „klaidingą įspūdį“ apie nepriklausomą Taivaną.

„Mes ne kartą nurodėme, kad Lietuva pažeidė įsipareigojimą užmegzti diplomatinius santykius su Kinija ir akivaizdžiai sukūrė klaidingą įspūdį apie „viena Kinija, vienas Taivanas“ pasaulyje“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas. Praėjusią savaitę jis paragino Lietuvą „kuo greičiau grįžti prie vienos Kinijos principo“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *