Linas Jegelevičius už BNN

Savo asmenybe didesnė už gyvenimą, Sandra Kakhiani, populiari baro vadovė pagrindinėje Palangos kurorto promenadoje Vakarų Lietuvoje, akivaizdžiai išsiskiria bare ir už jos ribų.

Dirbusi įvairius darbus Londone, ji prieš daugelį metų grįžo į „Lithuania Coupe“ ir nepraleido daug šurmulio.

„Mano sprendimas grįžti ir atsivežti šeimą buvo geriausias sprendimas mano gyvenime“, – prieš pridurdama BNN sakė Sandra: „Kai kurie mūsų draugai lietuviai, taip pat gyvenę Londone, sekė mūsų pėdomis – jie grįžo ir apsigyveno čia, Palangoje, kur vykdo sėkmingą verslą “.

Antrus metus iš eilės Lietuva turi kažką nematomo metų metus: į Lietuvą grįžusių imigrantų skaičius viršija tų, kurie išvyksta iš šalies ieškoti geresnio gyvenimo.

„Tiesą sakant, statistika yra optimistinė. Ne tik (koronaviruso) pandemija, bet ir išmatuojamai aukštas gyvenimo lygis čia bei naujos Lietuvos siūlomos galimybės paskatino daugelį susikrauti daiktus ir vėl keliauti “,-ne pelno siekiančios organizacijos„ Eksemigrantai “prezidentas Dovidas Petrosius. vienija buvusius išeivius iš Lietuvos, interviu BNN.

Anot jo, atlyginimų skirtumai, kuriuos galėtų pasiūlyti Lietuva ir Skandinavija, buvo dideli, o dabar linija neryški. „Tam tikru mastu daugeliui nėra prasmės palikti Lietuvą“, – pabrėžė jis.

Ryšių agentūros „Brandonomika“ ekonomistui Aleksandrui Izgorodinai ši tendencija yra viena „geriausių naujienų“ nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

„Sprendžiant iš Statistikos tarnybos (SD) portale esančių statistinių duomenų, Vilniaus provincija sukuria daugiau nei 40 procentų šalies BVP augimo. Kitų šalies regionų indėlis į BVP yra gana nereikšmingas. Todėl kai matome, kaip buvę išeiviai klajoja po rajonus, ten sukuria darbo vietas ir atveria naujas laisvas vietas kitiems, jie taip pat labai prisideda prie užduoties, su kuria valstybė kovojo iki šiol, – rajonų atgimimo “, – sako Izgorodina.

Taip pat skaitykite: Prasidėjus šildymo sezonui Vilniuje, kainos turėtų kilti 50–60 proc.

SD duomenimis, pernai lietuvių grįžo daugiau nei 20 tūkst., O pirmąjį pusmetį jų skaičius siekė 11 tūkst. Būdinga tai, kad daugelis buvusių emigrantų ne tik teikia pirmenybę kaimo vietovėms, bet ir apsigyvenę rodo pavydų verslumą.

„Tiesą sakant, matome, kad daugiau emigrantų grįžta ir pradeda savo verslą kaimo vietovėse. Kai kurie iš jų įsikuria tuščiuose tėvų namuose ir taip rūpinasi jais bei palaiko kaimo gyvenimą”, – sakė prezidentas Rolandas Bružas. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LMEA).

Jis sako, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl emigrantai persikelia į boikotus.

„Didieji miestai yra labai konkurencingi, ir nereikia sakyti, kad juose yra daug sunkiau žybtelėti. Regionai siūlo daugiau verslo sričių, o tam tikrų paslaugų paklausa juose yra didesnė”, – sakė jis.

Paprastai daugelis buvusių dalyvių yra jauni, turi didelę darbo patirtį ir yra raštingi projektui.

„Ir tada jų polinkis imtis savo verslo projektų. Paprastai jie labai gerai valdo projektus ir tikrai puikiai žino, kaip teisingai užpildyti reikiamas formas, sakė LMEA prezidentas.

Grįžusi į Palangą 2017 m., Sandra aistringai priėmė tėvų sprendimą daugelį metų šeimai priklausančią kavinę paversti baru-nauja koncepcija tuometiniame kurorte.

„Būdamas Londone gerai pažinojau barų sąvoką. Tačiau mano tėvai turėjo keliauti į Airiją, JAV ir Londoną, kad suprastų “, – prisimena Sandra.

Tuo tarpu Georgita savo laimę rado Šiauliuose, šiaurės Lietuvos mieste, daug metų praleidusi Airijoje. „Bet mums siaubingai trūko namų, o ilgesys augo. Kai pradėjome galvoti apie vaiką, žinojome, kad Lietuva turėtų būti jo gimimo vieta “, – delfi.lt pasakojo Georgeta.

Ji sako, kad mieste atidarytas grožio salonas iškart pakilo – šeima Airijoje uždirbo pakankamai, kad nepasitikėtų banko paskolomis.

Verslumui skatinti daugelis Lietuvos savivaldybių siūlo finansines paskatas jauniesiems verslininkams. Tačiau svarbiausia priežastis, skatinanti daugelį emigrantų grįžti namo, yra ekonominė, tvirtina A. Ižgorodina.

„Vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Lietuvoje atlyginimų skirtumas mažėja. Vadinasi, ekonominė logika grįžta į šaknis “, – sako jis.

LMEA prezidentui R. Bružui ne mažiau svarbios yra ir daugybė kitų priežasčių, įskaitant darbo vietų skaitmeninimą, koronaviruso palaikomas nuotolinio darbo galimybes, sumažėjusią nekvalifikuoto darbo paklausą Europoje ir vis didesnę paramą. Europos Sąjunga regionams ir daugybei piliečių. ir ES paskatos, skirtos skatinti verslą provincijose.

Tačiau tendencijos gali pasikeisti, perspėja Izgorodinas, pavyzdžiui, dėl besitęsiančios JK darbo jėgos sausros.

„JK verslo asociacijos ir toliau kalba apie didėjantį darbo jėgos trūkumą šalyje. Ir tai gali laukti ir kai kurių kitų šalių. Taigi kai kurie imigrantai lietuviai, svarstantys galimybę grįžti, gali jausti pagundą likti ten, kur yra dabar “, – įspėja ekonomistas.

Tačiau didesnis Lietuvos gyventojų vaizdas yra niūrus – per pirmąjį 2021 m. Pusmetį jis sumažėjo 12 tūkst. Dėl natūralių pokyčių, o ne imigracijos, pranešė SD.

Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-ukevič pažymi, kad šalies demografinius rodiklius koronaviruso pandemija paveikė labiau nei socialinius ir ekonominius rodiklius. „Iš viso per pusmetį mirė apie 24 000 žmonių. Dėl natūralių pokyčių gyventojų skaičius sumažėjo 12 000 … gimdymų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 11 000, tai yra 16 proc., Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu per iki pandemijos. 2019 m. mirčių skaičius šoktelėjo daugiau nei 17 proc. SD pavaduotojas sakė, kad nesaugumas ir padėties neapibrėžtumas labai paveikė žmonių planus kurti šeimas ir susilaukti vaikų. „Kuo didesnis mirtingumas, įtakos tikėtinai gyvenimo trukmei ir gyvenimo trukmei „, – sakė ji. sveikos perspektyvos taip pat.”

Statistikos tarnyba apskaičiavo, kad nuo 1990 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo stulbinančiai 898 tūkst. – 679 tūkst. Dėl imigracijos ir 219 tūkst. Dėl natūralių priežasčių.