Linas Jegelevičius

Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda kadenciją pakeitė į trejus metus. Kokie jo didžiausi pasiekimai ir nesėkmės? Be to, ar jo antroji kadencija „neišvengiama“? Ar kas nors gali pakreipti kitą savo prezidento rinkimų procesą?

„Aš jam skirčiau tvirtą balą 10 balų skalėje, gal 8. Už jį kalba prezidento populiarumas. Jo pasiekimai tikrai nusveria iki šiol matytas mažas nesėkmes”, – VDU docentas Angej Bukšo. Kaune, sakė BNN.

Didžiausia prezidento nesėkmė, anot jo, buvo nesugebėjimas įvykdyti pernelyg juokingo pažado paversti Lietuvą „gerovės valstybe“.

„Jis nepriartėjo prie ieškojimo. Akivaizdu, kad kančios, koronaviruso pandemijos ir karo nebuvo galima numatyti. Be to, prezidentas neturi galios inicijuoti priemones gerovės valstybės tikslui”, – tvirtino analitikas.

Tačiau kalbant apie užsienio politikos frontą, ypač kalbant apie kitų valstybių vadovus karo klausimais, prezidentas „buvo labai efektyvus ir vadovavo pastangoms“, – sako analitikas.

Tačiau Noucedos užsienio politikos rekordas suteršiamas paskyrus ambasadorių Europos Sąjungoje.

„Jam prireikė daugiau nei metų, o tai yra nepriimtinai ilgai. Vis dėlto jis laimėjo skilimą su vyriausybe dėl to, kas turėtų pirmininkauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiams”, – pažymėjo analitikas.

Karas tam tikra prasme, anot jo, padėjo Nausėdai išlyginti nesutarimus su valdančiąja partija Tėvynės sąjunga – LCD, bet jie niekur nepasiekė.

„Jis gal ir užmerkė akis į premjero pažadą pakeisti vyriausybę, bet, kaip sakiau, labai įtempta geopolitinė situacija keičia žaidimą – visiems“, – sakė jis.

Ar Nausėda pasieks pergalę 2024 m. prezidento rinkimuose?

„Šiandienos požiūriu jis yra aiškus lyderis. Šiuo metu nėra tinkamų kandidatų, kurie galėtų su juo konkuruoti. Tačiau jų gali atsirasti vėliau. Tačiau nežinia, ar jiems pavyks įmušti stiprų smūgį. “ – pabrėžė Bukšas.

Lietuvos politikos analitikas Vytautas Dumbliauskas BNN sakė, kad Nouseda „labai gerai“ žiūri į karą, tačiau šalies viduje jis vis dar sunkiai ieško „savo rinkėjų“.

„Jis stipriai kritikavo vyriausybę, todėl negali pasitikėti HU-LCD rinkėjais. Jis neturi palaikymo parlamente, Seamus”, – sakė analitikas.

Žvelgiant į ateitį, jis yra „geriausioje padėtyje“, kad laimėtų 2024 m. rinkimus, bet ne pirmame ture, sakė analitikas.

„Jei kandidatuos Saulius Skvernelis (buvęs Ministras Pirmininkas, o dabar – Lietuvos sąjungos demokratų partija) ir Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė – LŽ), Nausėda greičiausiai bus išrinkta pirmajame ture. Lieknas“, – sakė jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Zenilinas BNN sakė, kad rašyti raštelį prezidentei buvo „sunku“.

„Tarp jo ryškiausių laimėjimų tikrai yra griežta pozicija karo ir Rusijos atžvilgiu. Jis yra tarptautinių pastangų remti Ukrainą priešakyje”, – sakė analitikas.

Naujausios nuomonių apklausos aiškiai rodo, kad lietuviai nori, kad Nouseda eitų dar vieną kadenciją.

Gegužės pabaigoje naujienų portaluose 15min.lt buvo paskelbtos dvi „Vilmorus“ ir „Norstat LT“ visuomenės nuomonės apklausos. Abiejose apklausose buvo užduotas tas pats klausimas – už kurį iš šių kandidatų balsuotumėte prezidento rinkimuose?

Kandidatais buvo Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Imilit-Nielsen, buvęs premjeras Saulius Skvernelis, Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičienė, Ministrė Pirmininkė Ingrid Šimonit.

„Vilmorous“ apklausos duomenimis, Nausėda surinks 21,1 proc. balsų, Blinkevčiūtė – 11,9 proc. Internetinėje Norstad apklausoje pirmoje vietoje buvo Shimonide, surinkusi 22 procentus balsų, o antroje vietoje – Nouseda su 16 procentų.

Nors už Nousedą balsuoti pasirinko tik penktadalis rinkėjų, kitų politikų galimybės dar prastesnės.

„Jis kaip geriausias mokinys klasėje, nėra labai gerų mokinių“, – LRT televizijai sakė politikos analitikė Rima Urbonaitė.

Kiti kandidatai buvo įtraukti į biuletenį spėliodami – nė vienas iš jų dar nepranešė apie savo planus dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose. Tačiau kai kurie rezultatai yra nuspėjami.

„Manau, kad Blinkevičiūtė tikrai sieks prezidento posto. Tai labai svarbus žingsnis partijai. Blinkevičiūtė yra labai populiari Lietuvoje, ypač tam tikroje visuomenės dalyje”, – sakė Glaipėdos universiteto politikos analitikė Gabrielė Burbulytė.

Anot jo, bus labai įdomu, kokį kandidatą pasirinks Žemdirbių ir žaliųjų asociacija.

Analitikai labai skeptiškai vertina ministro pirmininko galimybes kandidatuoti į prezidentus ir pritraukti balsų, jei jis tai padarys.

„Ingridos Šimonytės kandidatūra yra valdžios sinonimas, o valdžia visada dėl visko kalta“, – sakė politikos analitikas Lauras Pelinis.

Tačiau daugiau nei 40 procentų respondentų abiejose apklausose buvo neapsisprendę arba nepalaikė nė vieno iš siūlomų kandidatų. Tai suteikia nišą naujam kandidatui dalyvauti konkurse.

Kitoje apklausoje lietuviai teigė, kad artėjančiuose prezidento rinkimuose palaikys dabartinį šalies prezidentą Kitaną Nausėdę ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Naujienų svetainės delfi.lt užsakymu „Spinter Dierima“ atlikta apklausa rodo, kad „Naussädą“ palaikys 16,6 procento šalies rinkėjų, o už Kribauskaitę – 15,2 procento.

Trečioje vietoje yra buvęs premjeras Saulius Skvernelis, surinkęs 7,6% galimų balsų, o dabartinė premjerė Ingrida Šimonyte – 7,2%.

buvęs Lietuvos advokatūros prezidentas Ignas Vėgėlė (5,8 proc.), opozicinės socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė (4,4 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen 7 proc.), (2. Karbauskis, opozicinės „Ūkininkai“ lyderis). ir žaliųjų asociacija (2,1 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (2 proc.).