„Swedbank“ 2022 ir 2023 metų Lietuvos BVP prognozes nepakeitė, palyginti su rugpjūtį skelbtomis, atitinkamai 2% ir nuliu, spalio 25 d. pranešė Baltijos šalių naujienų svetainė BNS. augimas.

Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrąjį šių metų pusmetį ir kitų metų pirmąjį pusmetį Baltijos šalyse numatomas ekonomikos nuosmukis.

„Šiemet vis dar matome ekonomikos augimą, bet, žinoma, augimas įvyko pirmąjį pusmetį ir tikimės, kad antroje šių metų pusėje BVP trauks visose Baltijos šalyse ir tęsis iki vidurio. kitais metais“, – prognozuojamame pristatyme sakė McCullis. Tada tikimasi atsigavimo, dėl kurio bendras kitų metų rezultatas bus artimas nuliui.

„2024 m. prognozes dar labiau sumažinome. Manome, kad energetinis šokas, perkamosios galios mažėjimas ir palūkanų normų kėlimas, kurį matome dabar ir tikimasi, kad pastarasis gerokai sulėtins būsto rinką, tęsis. į 2014 m., sukeldamas sugrįžimą.“ Augimas yra ilgalaikė kryptimi ir bus šiek tiek kuklesnis nei norėtume.

Tuo tarpu infliacijos tempas turėtų kilti, sakė ekonomistas.

Lietuvai bankas padidina šių metų infliacijos prognozę iki 19,2%, o kitais metais – iki 8,7%, nuo 17,8% ir 6% anksčiau.

„Jis bus didesnis, nei tikėjomės vasarą, iš dalies dėl to, kad taip pat didiname vidutinio darbo užmokesčio lūkesčius, o tai susiję su didesniu mėnesinio minimalaus atlyginimo padidėjimu, nei tikėjomės“, – sakė McAulis.

Numatoma, kad šiemet nedarbo lygis sieks 5,6%, o kitąmet – iki 6,6%, o atlyginimai šiemet augs 12,6%, o kitąmet – 8,5%.

Kalbant apie Estiją, „Swedbank“ Estijoje mano, kad 2023 m. Estijos ekonomika nei trauksis, nei augs vidutiniškai 12 mėnesių, nepaisant to, kad metų pradžioje gali kilti nuosmukis.

Ankstesnėje rugpjūtį paskelbtoje prognozėje „Swedbank“ Estijos BVP augimas 2023 m. sieks 0,5 proc.. Dabar bankas patikslino 2023 m. prognozę iki nulio.

Tačiau 2024 metų Estijos ekonomikos augimo prognozės „Swedbank“ nepakeitė, palikdamas 2,5 proc.

Tonu Mertsina, banko vyriausiasis ekonomistas, banko tinklaraštyje pažymėjo, kad nors Estijos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo 2,4%, antrasis pusmetis bus daug prastesnis.

„Ekonominės nuotaikos smarkiai sumažėjo, nes silpna išorės paklausa sumažino prekių eksportą ir pramonės gamybą, o sumažėjusi namų ūkių perkamoji galia smarkiai apribojo mažmeninės prekybos augimą. Didėjančios sąnaudos, įskaitant aukštesnes energijos kainas, silpnos paklausos metu „Tai daro spaudimą įmonių likvidumą ir konkurencingumą“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad šios tendencijos artimiausiais mėnesiais taip pat stiprės.

„Swedbank“ teigimu, ateinančiais ketvirčiais nedarbo lygis turėtų šiek tiek kilti, tačiau ekonomikai pradėjus atsigauti, vėl kristi.

„Darbo užmokesčio augimą skatina darbo jėgos trūkumas, minimalaus atlyginimo didėjimas, atlyginimų didėjimas viešajame sektoriuje ir didelis darbuotojų, nenorinčių, kad jų pragyvenimo lygis dėl didelės infliacijos, darbo užmokesčio spaudimas“, – sakė ekonomistas.

Estijos naujienų agentūra (BNS) pranešė, kad didžiulės Estijos vyriausybės išlaidos, anot „Swedbank“, pablogino ir viešuosius finansus.