Internete yra daug pasiūlymų tiek nuotoliniams, tiek tiesioginiams kursams. Tačiau ir kitose mokymo įstaigose mažai arba visai nesidomima lietuvių ir estų kalbomis, tai patvirtina ir kiti kursų organizatoriai.

Centrinio statistikos biuro 2017 metų tyrimo duomenimis, lietuvių kalbą moka 0,9 proc., estiškai – 0,1 proc. Tai reiškia, kad lietuvių kalbą mokosi maždaug 17 tūkst., o suprantančių ir kalbančių estiškai – mažiau nei 2 tūkst. Naujesni apklausos duomenys bus prieinami šį rudenį. Ar šios kalbos turėtų būti mokomos ir žinomos plačiau?

„Tai pagarbos ženklas. Jei pažiūrėtume įvairias Estijos svetaines, pavyzdžiui, Pernu vandens parko svetainę, ten yra informacija latvių kalba. Jei einame į AHHAA centrą, ten yra darbuotojai, kurie lankytojams kalba latviškai. Kiek dėmesio mokame, kaip elgiamės su kaimynais? Dažniausiai jiems siūlome dvi alternatyvas – bendravimą anglų arba rusų kalba“, – sakė politikas Janis Dombrava (Nacionalinis aljansas), Seimo bendradarbiavimo su Lietuvos parlamentu grupės vadovas.

Pagal vieną iš siūlymų, planuojant rusų kalbą atsisakyti antrosios užsienio kalbos, mokyklose galėtų būti mokoma kaimyninių šalių kalbų.

„Susitikome su parlamentarais iš Lietuvos. Jie taip pat pritaria tokiam požiūriui, nes kai kuriose mokyklose galime įvesti lietuvių kalbą kaip antrąją užsienio kalbą. Manau, kad jos paklausa bus. Tai irgi logiškas žingsnis”, – sakė Dumbrava.

Kalbant apie Deputatų grupės bendradarbiavimą su Estijos parlamentu, bendradarbiavimo su Estijos parlamentu grupės pirmininko pavaduotojas Janis Patmalnikas (Naujasis skyrius) mano, kad estų kalba turėtų būti plėtojama plačiau aukštojo mokslo lygmenyje. Ne visose mokyklose, bet galbūt mokyklose netoli sienos.

„Galbūt žmonėms pasienyje reikia kalbėtis, ir jie tai daro. Galbūt tose srityse būtų pageidautina šios kalbos mokyti giliau nei [basic] bendravimas. Patmalnikas sakė, kad didelis klausimas yra tai, kaip mūsų bendruomenės gali suprasti ir susieti viena su kita, ir čia fakultetas yra labai svarbus.