Lietuvos prezidentė paragino NATO lyderius būti agresyvesniems sprendžiant Ukrainos narystės siekį kitą savaitę jo šalyje vyksiančiame viršūnių susitikime, sakydamas, kad tai padidins Kijevo pasirodymą mūšio lauke, o Maskva bet kokį įspėjimą laiko silpnybe.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Reuters“ patarė NATO sąjungininkėms nekreipti dėmesio į nuogąstavimus, kad Ukrainos prisijungimas prie JAV vadovaujamos karinės koalicijos išprovokuos Rusiją, kuri 2022 metų vasario 22 dieną įsiveržė į Ukrainą.

„Turime nedvejodami priimti drąsesnius sprendimus, antraip Putino režimas nuspręs, kad Vakarų sąjungininkai yra per silpni, (kad juos reikia) įstumti į kampą ir jie kapituliuos“, – pirmadienį (liepos 3 d.) sakė Noseda.

„Mūsų tvirtesnė formuluotė dėl Ukrainos (narystės) perspektyvos tikrai padidins Ukrainos karių kovinę dvasią mūšio lauke. Ir tai labai svarbu.

Ukraina spaudė NATO per liepos 11 ir 12 d. vykusius viršūnių susitikimus paskelbti, kad Kijevas įstos į aljansą netrukus po karo pabaigos, ir parengti narystės planą.

Tačiau kitos narės, tokios kaip JAV ir Vokietija, buvo atsargesnės ir perspėjo dėl bet kokių žingsnių, dėl kurių baiminasi, kad Aljansas galėtų priartėti prie aktyvaus karo su Rusija, kuri ilgą laiką NATO plėtrą laikė Vakarų priešiškumo ženklu.

Noseda sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad kitą savaitę vyksiančiame susitikime gali būti pristatytas pažadas dėl lengvesnio kelio į narystę NATO po karo ir daugiau pažadų suteikti Ukrainai karinę paramą.

„Turime šalių, kurios atsargiai žiūri į griežtesnę formuluotę Ukrainos požiūriu. Tačiau aš matau tam tikrus pokyčius jų lyderių mintyse”, – sakė Noseda.

„Visi žinome, kad šiuo metu, karo įkarštyje, Ukraina negali iš karto įstoti į NATO. Mes tai suprantame. Ukrainiečiai tai supranta. Bet mums reikia išsiaiškinti procedūras, kaip elgtis toliau… Taigi negaiškite laiko, jei karas baigėsi ir pergalė baigėsi.” Ukrainos pusėje.

Noseda sakė tikintis, kad Vilniuje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo įspėjimai apie tai Jis nemato „prasmės“ eiti, jei Kijevas posėdyje neduos „signalo“: „Tikiuosi, kad jis bus čia ir vaidins svarbų vaidmenį priimant sprendimus Vilniuje“.

Noseda sakė, kad daugelis šalių ruošia „papildomą (karinės paramos) įsipareigojimų rinkinį“ Ukrainai, apie kuriuos bus pranešta NATO viršūnių susitikime.

Vokiečių plitimas

Švedijos priėmimo į NATO perspektyva Vilniuje tampa vis sudėtingesnė, sakė Noseda, o jos galimybės prisijungti prie viršūnių susitikimo „su kiekviena papildoma diena“ mažėja.

Švedija po invazijos pateikė prašymą prisijungti prie NATO, tačiau Turkija ir Vengrija iki šiol blokavo ratifikavimą.

Noseda tikisi, kad Vokietija maždaug 2026–2027 metais laipsniškai dislokuos į Lietuvą 4000 karių kartu su šeimomis ir įranga. Pasak Nausidos, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo dislokuoti praėjusią savaitę, o Kanada priima sprendimą dislokuoti savo pajėgas Latvijoje.

Lietuvos prezidentė sakė, kad šalies, kurioje vyksta viršūnių susitikimas, metu ir po jo laukia provokacijos prie sienos su Baltarusija, kur po nepavykusio perversmo Rusijos privačiai Wagnerio milicijai buvo suteiktas prieglobstis.

„Galite tikėtis, kad (Wagnerio) kovotojai pasienyje gali pasirodyti kaip imigrantai, kaip Baltarusijos piliečiai… … Ten galime tikėtis daug provokacijų, ypač prieš ar po Vilniaus viršūnių susitikimo. Ir aš manau, kad tai yra labai svarbus mūsų saugumo elementas“, – sakė prezidentas.