Vyriausybė pirmadienį patvirtino patikslintą „Naujos kartos Lietuvos“ (NKL) planą, finansuojamą ES Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo fondo (RRF) ir „RePowerEU“ lėšomis. Prieš savaitę Europos Komisijos patvirtintas patikslintas Greitojo reagavimo fondo Lietuvai finansavimo planas, pritarus Ministrų Tarybai, buvo pateiktas Bendrijos ekonomikos ir finansų reikalų tarybai (ECOFIN).

Vyriausybė pateiks NKL planą, nors nepavyksta derėtis su Europos Komisija dėl su mokesčių reformomis susijusių rodiklių įgyvendinimo atidėjimo. Toks sprendimas priimtas ūkio ir inovacijų ministrei Osrenai Armonetai balsavus prieš, o susisiekimo ministrui Mariui Skoudžiui susilaikius.

Jis pridūrė: „Komitetui buvo pateiktos visos objektyvios aplinkybės, todėl Vyriausybė gali nesutikti su komiteto nuomone ir toliau derėtis labai labai ilgai ir labai nuobodžiai“. „Tačiau šiuo atveju ECOFIN taryba neturės galimybės priimti sprendimų dėl atnaujinto plano iki šių metų pabaigos“, – pirmadienį Vyriausybės posėdyje sakė premjeras.

„Yra požymių, kad tikriausiai negalėsime to įgyvendinti, tiesiog taip bus – arba kažkas vėliau tai įgyvendins, arba viskas bus kiek kitaip“, – pridūrė ji.

Pasak finansų ministro Giintari Skisti, pagal RRF reglamentą Lietuva dar gali gauti NKL plane šiemet numatytus 1,5 mlrd. Paskolos eurais turi būti galutinai patvirtintos paskutiniame ECOFIN posėdyje gruodžio mėn.

„Tikimės, kad iki metų pabaigos planą galės patvirtinti ECOFIN ministrų taryba ir naujos investicijos, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos bendrijose, šių metų pabaigoje galės būti išduoti kvietimai ir paskolos. metų pradžioje“, – susitikime kalbėjo Ji. Kitas. Skaistė.

Derybose su Europos Komisija Finansų ministerijai nepavyko pajudinti keturių su mokesčių pakeitimais susijusių NKL – su jomis Lietuva įsipareigojo atsisakyti mokesčių lengvatų ir specialių mokesčių sistemų, gerinti aplinkosaugą, nekilnojamojo turto mokesčius, gyventojų pajamų mokesčius, socialinius mokesčius. draudimas. Įmokų sistemos ir socialinis draudimas nuo nedarbo.

Ministerija prašė leisti šių rodiklių įsigaliojimą atidėti iki 2025. Nuo pirmojo ketvirčio – dvejiems metams.

Finansų ministras posėdyje sakė, kad daugiau laiko pakeitimams įgyvendinti institucija prašė „atsižvelgus į objektyvias aplinkybes“.

„Manome, kad 2022, o gal ir 2023 metais ekonominė situacija turėjo įtakos sprendimų trukmei, o infliacija tikrai buvo labai aukšta. Taip pat kilo ir energijos kainos, o diskusijos dėl kai kurių ilgalaikių veiksnių galėjo būti sudėtingesnės. “ „Tuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje buvo pakankamai didelis“, – sakė J. Skystė.

Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvos prašymas grindžiamas tuo, kad energetikos krizės metu ministerija ir VMI turėjo skirti savo resursus „krizių valdymui“, be to, sakė G. Skisti, diskusijos dėl mokesčių reformos su pilietinės visuomenės partneriais buvo pratęstos.

„Turime ir objektyvią aplinkybę, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, bet kuriuo atveju po įstatymo priėmimo reikalingas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių įstatymo įsigaliojimo laikotarpis“, – sakė ministras.

„Tačiau Europos Komisija laikėsi pirminio plano, kad tai, kas buvo sutarta 2021 m. vasarą, yra realybė, kurią dar galime įgyvendinti“, – pažymėjo J. Skystė.

Siūlymui tęsti derybas su Europos Komisija nepritarta

Tuo metu Ūkio ir inovacijų ministerija siūlė tolesnes derybas su Europos Komisija dėl mokesčių tarifų.

„Ne tik dėl rodiklių mažinimo terminų įgyvendinimo, bet ir dėl paties turinio. Jie yra labai talpūs ir neįsipareigoja priimti konkrečių projektų, kurie, pavyzdžiui, šiuo metu yra Seime“, – teigia parlamentas. sakė. Ūkio ir inovacijų ministrė Dawn Armonite.

„Jei šiandien sutinkame tiek, tai iš esmės sakome, kad taip ir yra: nebesiderame nei dėl rodiklių, nei dėl sąlygų, nei dėl turinio. Dėl konkrečių mokesčių įstatymų pakeitimų parlamente sutarimo nėra”, – sakė ministras. sakė. .

Ministrų taryba po diskusijų šiam siūlymui nepritarė. Premjero teigimu, po nesutarimo su Europos Komisija ir išvadų dėl kelių rodiklių bei derybų pratęsimo NKL šiemet nebus patvirtinta.

„O tai reiškia, kad mūsų planas tiesiog nebus patvirtintas iki metų pabaigos, nes tiesiog derėsimės, kodėl net minimaliai negalime patikslinti mokesčių įstatymų“, – paprieštaravo Ai. Simonetti apie A. Armonitas.

I. Šimonytė paragino EIM „pasiūlyti, ką ji siūlo toliau svarstyti su Europos Komisija konkrečiai“.

„Būtų visiškai neetiška Finansų ministerijai pavesti atlikti kažkokį visiškai neapibrėžtą darbą, kad ji vėliau galėtų viešai kritikuoti Finansų ministeriją, kad ji kažką ne taip padarė“, – pabrėžė premjeras.

Tuo metu J. Skisti teigė, kad naujų „objektyvių aplinkybių“ nebuvo, Europos Komisijai atmetus argumentus dėl rodiklių terminų atidėjimo.

„Europos Komisijos nuomone, šios aplinkybės nėra pakankamos ir šiandien negaliu paminėti papildomų objektyvių aplinkybių. Jei kas gali, turi būti pateiktos tos papildomos aplinkybės, kad galėčiau tęsti derybas. Nes ši byla šiandien yra baigta, nes aplinkybės buvo išspręstos“, – sakė G. Skaistė. : „nepasikeitė“.

Vyriausybės patvirtintame NKL plane numatyta 1 mlrd. eurų, iš kurių 75 mlrd. sudarys paskolų lėšos. Į „žaliąsias, skaitmenines ir inovatyvias verslo technologijas“ planuojama investuoti 1,5 mlrd. eurų, o į energetikos sektorių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą – 1 mln.

„RePowerEU“ paramos lėšos sieks 198,4 mln. eurų. Kalbant apie Lietuvą, jis buvo sumažintas, o tai lėmė šalies ekonominius rezultatus po pandemijos. Didžioji šių investicijų dalis bus skirta gyvenamųjų namų atnaujinimui, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, bandomiesiems žaliųjų pastatų atnaujinimo projektams, neteršiančių krovinių gabenimui vidaus vandens keliais.