Sausį Vokietijos federalinės gynybos ministru paskirtas Pistorius pirmą kartą Lietuvoje lankysis kovo 7 dieną. Anot KAM, jis susitiks su savo dislokuotomis pajėgomis su NATO sustiprinta Lietuvos kovine grupe. . Ministrai dvišaliai aptars pažangą, padarytą įgyvendinant NATO viršūnių susitikime Madride priimtus sprendimus ir Vokietijos karinių pajėgų stiprinimą Lietuvoje. Kitaip tariant, ateina su patikra patikrinti, kaip Lietuva laikosi pažadų ir ką gali pasiūlyti Vilnius.

Kaip minėta anksčiau, sąjungininkų pajėgų dislokavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, naujos infrastruktūros plėtra bei apgyvendinimo, mokymo ir sandėliavimo patalpų plėtra išlieka vienu iš pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų.

Taigi labai svarbus ir kompleksinis projektas yra naujos ilgalaikės infrastruktūros tarp Lietuvos ir Vokietijos plėtra Rukloje. Ji kuria naują infrastruktūrą mechanizuotajai pėstininkų brigadai, Geležinio Vilko batalionui, artilerijai, logistikai ir NATO kovinei grupei, sustiprintam koviniam batalionui.

Lietuva paskelbė siekianti pagerinti į Lietuvą atvykstančių sąjungininkų paramos ir mokymo sąlygas priimančiai šaliai.

Nuo pat pradžių karinės infrastruktūros plėtra Lietuvos visuomenėje nebuvo diskusijų ir diskusijų tema. Nors NATO veikla vietos gyventojams visada sukelia didelių nepatogumų. Daug mokymų vyksta miestuose. Gyventojai skundžiasi šarvuotų mašinų kolonomis keliuose ir šaudymu prie privačių namų, vaikų darželių, mokyklų ir ligoninių. Be to, vietos gyventojų netenkina aplinkos tarša.

Pakeisti priimtų sprendimų, kaip atrodė, nebuvo galimybių. Nors vietos gyventojai reiškė didelį nepasitenkinimą naujais kariniais projektais ir įstatymus gerbiančių mokesčių mokėtojų pirkimu.

Lietuvos gynybos ministerija vasario pabaigoje pradėjo naują iniciatyvą ir pasiūlė supaprastinti esamas privačių žemių paėmimo visuomenės poreikiams karinės infrastruktūros plėtrai procedūras.

Remiantis atsiskaitymo grupės aiškinamuoju raštu, dabartinės įsigijimo procedūros yra gana ilgos ir gali užtrukti iki trejų metų. Taip pat teigiama, kad greitesnės ir efektyvesnės teritorijos įsigijimo procedūros poreikis grindžiamas esama reguliavimo sistema ir „skubiu poreikiu patenkinti sąjungininkų poreikius“.

Ministerija teigia, kad priėmus teisės aktus supaprastinta žemėgrobimo tvarka bus taikoma prioritetinei karinės infrastruktūros plėtrai, kurios sąrašui Vyriausybė pritarė.

Įstatymų projektuose taip pat siūloma išplėsti ypatingos valstybinės svarbos projekto sampratą.

Lietuva nuo 2022 metų vasario paspartino infrastruktūros plėtrą, kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų.

Vėlgi, lietuviai neturi galimybių daryti įtakos šiai naujai politinei iniciatyvai. Artimiausiu metu turėtume tikėtis tolesnio karinės infrastruktūros plėtros. Lietuvos vadovybė nekreipia dėmesio į vietos gyventojų interesus ir rūpesčius.

Deja, neigiamas požiūris į karinių poligonų išplėtimą, miškų naikinimą, taip pat nepritarimas NATO karių buvimui operacijos paveikti negalėjo. Akivaizdu, kad tarp gyventojų ir valdžios suvokimo realybės yra didžiulis atotrūkis.