Vilniaus trumpametražių filmų festivalis atskleidžia, kas varžysis dėl geriausio lietuviško filmo titulo – MadeinVilnius.lt

Mažiau nei po mėnesio, sausio 17-23 dienomis, Vilniaus trumpametražių filmų festivalis jau 17-ąjį kartą kvies trumpametražių filmų mylėtojus prie kino ir namų ekranų. Žiūrovai galės pamatyti daugiau nei šimtą filmų, patogiai suskirstytų pagal temas ir žanrus į dvi nacionalinio konkurso programas, šešias tarptautinio konkurso programas ir iki trylikos specialių teminių programų. Neseniai pristatęs atnaujintą identitetą, kuriuo siekiama didinti kino prieinamumą, festivalis pristato nacionaliniame konkurse dalyvaujančius filmus, kurie bus rodomi su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiems (SKN), o Vilniuje – su garso reprezentacija. silpnaregiams.

Jau 17-ąjį kartą vykstantis Vilniaus trumpametražių filmų festivalis yra svarbiausias ir didžiausias išskirtinai trumpametražius filmus rodantis renginys Lietuvoje ir pirmasis, atidarantis kino festivalių sezoną. Kaip ir kasmet, didelio žiūrovų dėmesio sulaukia nacionalinė konkursinė programa, iš kurios patyrusi tarptautinė žiuri renka geriausią lietuvišką trumpametražių filmą.

Jis pridūrė: „Nacionalinis konkursas yra viena pagrindinių festivalio ašių, nes jis ne tik atskleidžia naujausias kino tendencijas ir atliepia aktualias temas, bet, svarbiausia, supažindina žiūrovus su naujos kartos kino kūrėjais. džiaugiuosi, kad greta naujo, sako festivalio vykdomoji direktorė Gabriele Cigialetti: „Festivalio programoje yra kino talentų, yra tarptautinę šlovę pelniusių ir Lietuvos vardą pasaulyje garsinusių režisierių.

„Nacionaliniam konkursui buvo pateikta daugiau nei penkiasdešimt filmų, todėl atrankos procesas buvo tikrai nelengvas, – sako viena iš festivalio konkursinių programų, kino tyrinėtoja, kino kuratorė Mantė Valiūnaitė. „Svarbiausi kriterijai, kuriuos pasirinkome, buvo baigtumas. filmą ir galimybę trumpai atskleisti pasirinktą temą, o mums taip pat buvo svarbu atskleisti žanrų įvairovę, kad programoje būtų vaidybiniai, dokumentiniai ir animaciniai filmai, o jungtinė programa, manau, puikiai atspindi jaunąjį lietuvį. šių dienų kinas“.

Kas rūpi Lietuvos trumpametražių filmų kūrėjams?

Filmai, kurie sausio mėnesį varžysis dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo, tradiciškai skirstomi į dvi nacionalines konkursines programas, kurias sudaro 11 filmų. Ryškios ir skirtingos emocijos šiemet atsispindi atrinktuose darbuose, o jausmų pasauliu ypač domisi kino režisieriai.

READ  Jaishankar susitiko su Lietuvos parlamento delegacija Bengalūre

Pasak vieno iš festivalio konkursinių programų kūrėjų, režisieriaus, scenaristo ir pedagogo Andreaso Blaseviaus, bendras pirmosios nacionalinės konkursinės programos filmų vardiklis gali būti šaltas. „Visuose filmuose veikėjai išgyvena šaltumą tiesiogine ar perkeltine to žodžio prasme – ar tai būtų šaltas Sibiro klimatas, ar atšiauri Vilniaus naktis, ar režimo abejingumas, ar migrantų patirtis“, – sako Andrius.

Programą pradės režisieriaus Rimanto Uycchenko filmas „Kelionė“, kviečiantis į kelionę laivu „Nemunėlis“ iš Klaipėdos uosto 1975 m. Režisieriaus Endrejaus Goškučio filme „Sulaikymas“ žiūrovai bus nakvoti koncentracijos stovykloje su sulaikyta mergina, o siaubo filme Rinaldo Tomaševičius Kuris pavadintas „-15“ – Aleksejaus laisvės išbandymo laikotarpis ir sunkios situacijos, kurias naktį patiria Vilnius. Programą pratęs filmukas „Purga“, dueto Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas, pasakojantis apie 1942 metus Laptevų jūroje ir tremtinius, kovojančius dėl čia išlikimo, bei Arno Balčiūno filme „ Hablo dėsnis” seks pasakojimą apie nebylį jaunuolį. Nekompetentingas statybvietėje.

Apie santykius – originalus ir nenuobodus

Antrojoje nacionalinėje konkursinėje programoje bus nagrinėjama vis aktuali tarpusavio santykių tema. Vienos konkursinių programų organizatorių Mantės Valiūnaitės teigimu, „Santykiai – dažna tema filmuose, tačiau norint apie juos kalbėti autentiškai, reikia daug drąsos, gebėjimo mąstyti ir žengti žingsnį savarankiškai“. Eksperimentuokite su universaliomis temomis. Jaunieji Lietuvos kino kūrėjai šią užduotį bando įgyvendinti įvairiuose kino žanruose: animaciniame, draminiame, dokumentiniame ir eksperimentiniame. Kinas Šioje programoje tyrinėjami santykiai su tėvais, atsisveikinimas su brangiu draugu ir santykis su pačiu savimi. “

Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Daug geriau“ kvies praleisti laiką su nekantriai testų rezultatų laukiančiu vyru, Mildos Augustaitytės „Numeris vienas“ lydės dvylikametę Arianą, kuri ruošiasi šokių čempionatas, Severinos Vaičiūnaitės filmas „Kai „Aš buvau Malalietka“ – tai įvairių emocijų paletė, kai Sofija grįžta į apleistus vaikystės namus. Austės Urbanavičiūtės eksperimentinis kūrinys „Brangus tėti“ klaus, kaip sudėtingus vaikystės išgyvenimus galima integruoti į suaugusio žmogaus gyvenimą, o Velmos Razguti animacija „Burbule“ nukels žiūrovus į ateitį, kur dirbtinis intelektas bendrauja ir dirba su žmonėmis. . Po klimato nelaimių. Programos kulminacija – režisieriaus Vytauto Katkaus „Uogos“, praėjusiais metais Kanų festivalyje varžęsis trumpametražių filmų kategorijoje. Jame pasakojame tikslią tėvo ir sūnaus istoriją, kuri jau sulaukė daugelio žiūrovų ir tarptautinių žiuri susižavėjimo.

READ  BIAFF 2022 skelbia 17-ąjį kartą ir tarptautinių konkursų programą

Filmus konkursinėms programoms atrinko kino kuratorius ir kinotyrininkas Mantas Valionettis, režisierius, scenaristas ir pedagogas Andrius Blazevičius bei žurnalistinė kino kritikė Eva Cuketi. Vilniaus trumpametražių filmų festivalio programoje – ir daugiau filmų, kviečiančių pasinerti į pašėlusį, nuostabų ir širdžiai mielą trumpametražių filmų pasaulį, kuris netrukus pasirodys.

Visi 17-ojo Vilniaus tarptautinio trumpametražių filmų festivalio filmai bus rodomi sausio 17–23 dienomis. Kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Gražioje ir Šiauliuose bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *