Nuo 1991 metų Vilnius nesikiša į Rusijos stačiatikių bažnyčios Lietuvos skyriaus vidaus reikalus. Tos 140 000 žmonių frakcijos vadovybė liko ištikima Lietuvai ir vis labiau kritikuoja Rusiją bei jos veiksmus užsienyje.

Tuo Trečioji Baltijos Respublika dar visai neseniai turėjo visiškai kitokią poziciją Rusijos bažnyčios atžvilgiu nei Estija ir Latvija. Estijoje iškilo dvi stačiatikių bažnyčios – viena ištikima Maskvai, kita – Konstantinopoliui; O Latvijoje vyriausybė perėjo kontroliuoti ir galiausiai uždaryti Rusijos bažnyčią.windowoneurasia2.blogspot.com/2019/07/ukrainian-orthodox-autocephaly-now.html Ir windowoneurasia2.blogspot.com/2019/11/latvian-state-enters-autocephaly-fight.html)

Ukrainos ortodoksams pasiekus autokefaliją, situacija Lietuvoje ėmė keistis, nes toje Baltijos šalyje gyvena beveik 40 000 ukrainiečių, o daugelis lietuvių tikisi turėti galimybę pamaldas atlikti Maskvai nepavaldžiose bažnyčiose. Jis sustiprėjo po to, kai Putinas pradėjo išplėstinę invaziją į Ukrainą.

Ši pozicija ir toliau buvo palaikoma, ypač sustiprėjus po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš metus (lrt.lt/naujienos/nuomones/3/230385/r-bogdanas-ka-dabar-darys-lietuvos-staciatikiai Ir alfa.lt/straipsnis/50385427/ukrainieciu-autokefalijos-aidas-lietuvoje)

Dabar panašu, kad Lietuvos stačiatikybė suskils į dvi dalis – vieną su esamu eparchatu, pavaldžiu Maskvai, ir į naują grupę, lojalią Visuotiniam patriarchatui Konstantinopolyje, autorius Andrejus Melnikovas. NG-Religii (ng.ru/kartblansh/2023-02-19/3_8664_kb.html)

Yra dvi jo išvados priežastys. Viena vertus, Maskva nereagavo į eparchato reikalavimus dėl didesnės autonomijos ir savivaldos, taip Lietuvos bažnyčioje padaugėjo norinčiųjų visiškos atskirties ir autokratijos pagal ukrainietišką modelį.

Kita vertus, auskaras ekskomunikavo penkis kunigus už tariamą nepaklusnumą, tačiau Konstantinopolis teigia, kad jie nepritaria Maskvos karui Ukrainoje. Visi penki kreipėsi į Visuotinį patriarchą prašydami apsaugos, o patriarchas Baltramiejus atkūrė jiems kunigiškas teises ir paėmė jas po savo sparnu.

Baltramiejaus veiksmai pažeidė tradicines ortodoksų normas, tačiau, pasak Melnikovo, nekreipiant dėmesio į Vilniaus rūpesčius, Maskva suteikė angą tiems, kurie norėjo autokefalijos ar bent atskiros bažnyčios Lietuvoje. Dabar Konstantinopolis gali pastatyti antrąją stačiatikių bažnyčią Lietuvoje pagal estų pavyzdį apie penkis kunigus.

Tačiau tai tikrai yra tik pusiaukelė daugelio galvose ir yra dar vienas žingsnis siekiant atplėšti Rusijos stačiatikių bendruomenes už Rusijos Federacijos ribų nuo Maskvos ir paversti Rusijos bažnyčią nacionaline sekta rajonų ribose. .

The NG-Religii Autorius teigia, kad dabar aišku, kad Baltramiejus „turėjo vizionieriškų planų lėtai, bet užtikrintai pertvarkyti figūras pasaulio ortodoksijos šachmatų lentoje“. Ir jam po truputį sekasi, nes Ukrainoje pralaimėjęs Maskvos patriarchatas dabar „bijo net kario toje lentoje“.