LIETUVA: Sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose balsuodami siekiama pakartotinai patvirtinti Nausėdą

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks sekmadienį, gegužės 12 d. Kadenciją baigiantis valstybės vadovas Pykinimas čigonas Jis kandidatuoja antrai kadencijai po to, kai laimėjo 2019 m., ir yra palankiai vertinamas apklausose. Nausetei iššūkį mestų dar 7 kandidatai. Kadenciją baigiantis prezidentas, kandidatuojantis kaip nepriklausomas, bet turintis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Regionų partijos (LRP) paramą, gali laimėti sekmadienį vyksiančius antrąjį rinkimų turą. Jei jis to nepadarys, susirėmimas su dabartine ministre pirmininke Ingrida Simonite gali pasikartoti, kaip jau nutiko 2019 metų gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose. Simonitė, vienintelė moteris trumpajame kandidatų sąraše, yra centro dešinės Tėvynės – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (Ts-Lkd) prezidentė. Premjeras sulaukė kritikos dėl to, kad išreiškęs norą dalyvauti prezidento rinkimuose neatsistatydino. Kitas galimas kandidatas į antrąjį turą yra teisininkas Ignazas Vegelis, vyriausybės politikos priešas per Covid-19 pandemiją, kurį prezidento rinkimuose palaikė kai kurios konservatorių grupės.

Apskritai, atrodo, kad nacionalinės politinės jėgos neteikė reikšmės sekmadienio balsavimui, galbūt žinodamos apie prezidentūros stabilumą, kuri pastaraisiais metais sulaukė didelio pasitikėjimo, remiantis apklausomis. Iš piliečių. Pagal išsilavinimą ekonomistas ir buvęs Lietuvos centrinio banko patarėjas Nausėda 2019 metų prezidento rinkimuose prisistatė kaip nepriklausomas kandidatas, visame politiniame spektre prisistatęs kaip „nuosaikis“. Šis profilis buvo sėkmingas prieš penkerius metus ir, atrodo, sėkmingas ir šiandien, net jei kai kurie dinamikai Naučėdą suranda prieš Simonitės vyriausybę, bent dviem atvejais dėl to kilo kriminalinė hipotezė prieš valstybės vadovą: įtariama, kad pirmasis įsikišo. Antrasis – už dalyvavimą renkant aukščiausius ginkluotųjų pajėgų postus ir Europos Tarybos posėdžiuose, kai kurių konservatorių daugumos narių nuomone, prezidentui nepriklauso. Tačiau nepaisant kitų trinties su Simonitu, Nausėda nebuvo apkaltinta, pirmiausia dėl vyriausybės siekio Vilniuje atidaryti Taivano diplomatinį biurą.

READ  Lietuvos mokslininkų išradimas - AI w

Kadenciją baigiantis valstybės vadovas apie ketinimą siekti antrojo mandato paskelbė pernai gruodžio 7 d., remdamasis Lietuvos per pastaruosius penkerius metus pasiektais tikslais, ypač susijusiais su parama Ukrainai kariniu, finansiniu ir humanitariniu lygmenimis. Baltijos šalis iš tiesų sulaukė matomumo Europos kontekste dėl įsipareigojimo Kijevui. Nowseda atliko pagrindinį vaidmenį priimdama pabėgėlius iš Baltarusijos po 2020 m. rinkimų ir suteikdama prieglobstį opozicijos lyderei Svetlanai Tikanovskajai šalyje. Gynybos sektoriuje Lietuva karinėms išlaidoms skyrė 2,5 procento BVP, o nacionalinės valdžios institucijos pasirašė susitarimą dėl nuolatinio vokiečių brigados dislokavimo prie Vokietijos sienos. Kaip neseniai pastebėjo pats Nausėda, „Lietuva niekada nebuvo tokia saugi išorės grėsmių akivaizdoje, kaip šiandien“.

Daugelio politikos apžvalgininkų susidomėjimas stipriais kandidatais į prezidento rinkimus yra ribotas, o tikimasi, kad kitą rudenį atnaujinami Europos Parlamento rinkimai ir ypač Seimas, Lietuvos parlamentas. Šiuo požiūriu, šiuo metu apklausų viršūnėje esančios socialdemokratų partijos pasirinkimas apsiribojo Naoussedos palaikymu referendume, nepristačius savo atstovo gegužės 12 d.

Taip pat skaitykite kitas naujienas Naujienos

Spustelėkite čia ir gaukite „WhatsApp“ naujienas

Sekite mus „Nova News“ socialiniuose kanaluose Twitter, LinkedIn, Instagram, telegrama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *