Ukrainos įmonės veržiasi į užsienį augti, nes karas artėja prie namų

  • Kai kurios vidutinės ir didelės Ukrainos įmonės plečiasi į užsienį
  • Karas paveikė vidaus paklausą, todėl dėmesys buvo pakeistas
  • Paslaugų ir vartotojų sektorių įmonės
  • Ukrainos verslo pasitikėjimas konflikto metu pagerėjo
  • Pagrindinis tikslas – Lenkija, taip pat Baltijos šalys ir Rytų Europa

Praėjusiais metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Ukrainos verslininkas Rostislavas Vovkas suprato, kad jam reikia pažvelgti už šalies sienų, kad naminių gyvūnėlių ėdalo įmonė augtų.

Besitęsiantis konfliktas paskatino daugelį Ukrainos įmonių sutelkti dėmesį į užsienį, kad sumažintų savo priklausomybę nuo besitraukiančios vidaus rinkos ir pasinaudotų milijonais iš šalies išvykusių žmonių.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenys parodė, kad gegužės pradžioje Europoje buvo užregistruota daugiau nei 5 milijonai nuo konflikto bėgančių ukrainiečių, iš kurių Lenkija priėmė daugiau nei 1,5 mln.

Ukrainos, kurioje prieš karą gyveno apie 40 milijonų gyventojų, vidaus ekonomika apsivertė aukštyn kojomis, o įmonių investicijos ir augimas dabar menkos.

2022 metais šalies ekonomika susitraukė maždaug trečdaliu – tai didžiausias metinis nuosmukis nuo nepriklausomybės atkūrimo nuo Sovietų Sąjungos, o šiemet augimas turėtų būti tik nedidelis.

Dėl to sumažėjusios vartotojų išlaidos ypač jaučiamos vartotojų ir paslaugų sektoriuose, o keturių įmonių vyresnieji vadovai teigė, kad siekdami paskatinti verslą atsigręžė į naujas rinkas kaimyninėje Lenkijoje ir Rytų Europoje.

„Kalbant apie mūsų reikšmingą plėtrą, prasidėjusią po visiško karo, pirmasis tikslas buvo Lenkija“, – sakė Viačeslavas Klimovas, didžiausios Ukrainos privačios pašto įmonės „Nova Post“, įkurtos 2001 m., įkūrėjas.

„Mes pasirinkome vykti į Lenkiją, daugiausia todėl, kad Lenkijoje dabar gyvena daugiausia ukrainiečių, pabėgusių nuo karo.

Dauguma „Nova Post“ klientų ten buvo ukrainiečiai, sakė Klymovas, išskyrus 10–15% Lenkijos klientų, kurių daugelis siunčia siuntas į Ukrainą.

READ  Divaks ir Bühler plėtoja geltonųjų miltų augalą pramoniniu mastu

Andriy Khudo, restoranų grupės bendrasavininkis ir prezidentas, sutiko! FEST, turintis ilgametę patirtį dirbant su partneriais projektuose Centrinėje Europoje, sakė, kad emigrantai padėjo.

„Prieš karą jau buvome Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Tada pradėjome daug derybų, siekdami pritraukti naujų partnerysčių ir plėsti esamas”, – sakė jis.

„Pradėjome aktyviai atidaryti veiklą Lenkijoje, nes mūsų prekės ženklas ir produktai jau buvo gerai žinomi ir populiarūs toje rinkoje, o su esamais partneriais ten buvo lengviau paspartinti.

Khudo baruose, įskaitant „Piana Vyshnia“, kuris angliškai reiškia „girta vyšnia“, ukrainiečiai primena namus.

„Atvykome čia, nes tai žinome, tai nuostabu“, – sakė Tanya Krasnik, apsilankiusi iš Kelno Vokietijoje, kur ji gyveno nuo karo nuo karo laikų, susitikusi su savo drauge Hana Derevyanko (34).

„Šiandien yra mano gimtadienis. Aš atvykau iš Ukrainos ir iš Vokietijos… ir mes nusprendėme susitikti Varšuvoje”, – sakė Krasnikas, porai sėdint prie aukštų kėdžių prie lango, kiekvienas gurkšnodamas iš stiklinės firminių baro vyšnių. Jis geria.

Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, Lenkijoje yra registruota daugiau nei 24 000 Ukrainos kapitalo įmonių arba 25% visų užsienio kapitalo įmonių.

Rugsėjo mėnesį 8,5% visų Lenkijoje atidarytų įmonių turėjo Ukrainos kapitalą, palyginti su 0,8% 2022 metų sausį.

Ne taip lengva

Kai kurios įmonės siekia gilintis į Europą, o strategijos skiriasi.

„Khudo“ su partneriais taip pat atidarė barus Latvijoje ir yra pasirengę atidaryti Čekijoje, Lietuvoje ir Estijoje – visose šalyse, kuriose gausu ukrainiečių pabėgėlių.

Andrijus Zdesenko, per 26 metus įkūręs nuosavą Biosphere Corporation kaip didžiausią Ukrainos namų ir asmens priežiūros produktų gamintoją, jau norėjo plėstis.

Galimybė atsirado karo metu.

„Įsigijome austrų prekės ženklą „Alufix”. Jis žinomas ne tik Austrijoje, bet ir Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje”, – sakė R. Zdysenko, įsigijęs ir Rumunijos gamyklą bei kitą turtą.

READ  ECB padidino antrinių būsto paskolų krizę iki 20% infliacijos euro zonos rytiniame pakraštyje.

„Įeiti į naują rinką nežinomu pavadinimu, be to, Ukrainos įmonei nėra lengva“.

Prieš praėjusių metų vasarį įvykusią invaziją Ukrainos įmonių sektorius užsienyje turėjo prieštaringą reputaciją – korupcijos skandalai ir klausimai apie skaidrumą kenkė jo įvaizdžiui.

Dėl to dauguma Ukrainos įmonių sutelkė dėmesį į Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių rinkas arba domisi jomis.

Tačiau karas dramatiškai pakeitė kraštovaizdį.

Konflikto pradžioje Ukrainos verslininkai teigė, kad jiems buvo naudinga kelių šalių parama.

Vovkas, „Kormotekh“ bendrasavininkas ir generalinis direktorius, sakė, kad pirmaujanti Ukrainos naminių gyvūnėlių ėdalo gamintoja pradėjo pardavinėti Baltijos šalyse, kai mažmenininkai ieškojo pakeisti rusiškus produktus.

„Pagrindinis tikslas – augti užsienyje daug greičiau, nei planavome sau prieškariu“, – sakė V. Vovkas.

2023 m. pradžioje Kormotekh išplėtė savo pardavimus į 39 šalis, o prieš penkerius metus jų buvo 19. „Vovk“ tikisi, kad eksportas išaugs nuo 22 % visų pardavimų 2022 m. iki 30 % šiais metais, o iki 2028 m. – nuo ​​60 % iki 70 %.

Zdesenko apskaičiavo, kad Biosphere pajamos šiais metais pasieks 150 mln. USD, palyginti su 102 mln. USD 2022 m., ir jis tikisi, kad jo verslas Ukrainoje sudarys apie 60 % visų pardavimų, o operacijos užsienyje per ateinančius trejus metus sudarys apie 100 mln.

Tuo tarpu „Nova Post“ įmonė „Klymov“ planuoja investuoti apie 10 milijonų eurų, kad atidarytų iki 200 filialų visoje Europoje.

„Kormotekh“ investavo į gamybos plėtrą tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje.

Ukrainos verslui grumdamasi su komendanto valanda, Rusijos bombardavimu, pažeista infrastruktūra, sutrikusia logistika ir stabdoma gamyba, daugelis padeda civiliams ir ginkluotosioms pajėgoms pristatydami būtiniausius daiktus ir aukodami.

Jie taip pat žvelgia į ateitį, tikėdamiesi, kad „Made in Ukraine“ taps patikimu prekės ženklu visame pasaulyje.

READ  Kodėl fintech klesti Lietuvoje?

Papildomi Karolio Baduhallo pranešimai Varšuvoje; Montavo Mike’as Collett-White’as ir Alexanderis Smithas

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *