Kontekste Europos žalioji sutartis, Paryžiaus klimato sutartis Beveik kasdien diskutuojama apie kitas tarptautines iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita, tvarus finansavimas. Tai ne tik tapo viena iš svarbiausių priemonių siekiant aplinkosaugos tikslų, kurie sukuria didelę pridėtinę vertę visuomenei, bet ir tapo viena patraukliausių investavimo krypčių investuotojams. Nenuostabu, kad daugelis ekspertų mano, kad tvarus finansavimas yra labai svarbus ekonomikos ateičiai ir dabartinei tautų gerovei. Ar Lietuva pasirengusi pritraukti tvarų finansavimą ir kokios yra pagrindinės kliūtys tai padaryti?

Daugiau aiškumo, ką reiškia tvarumas

Aiškūs tvaraus finansavimo nustatymo kriterijai yra būtini kuriant tvarią finansinę aplinką ir skatinant tvarų finansavimą. Iki šiol tai buvo didelė problema, nes apie tvarų finansavimą visada buvo kalbama be aiškių kriterijų ir tik remiantis Europos Komisijos pateiktu apibrėžimu, kuris palieka daug galimybių interpretuoti.

Tačiau šioje srityje buvo priimtas didelis žingsnis į priekį Europos Parlamento klasifikavimo reglamentas, Kuri apibūdina ekonominę veiklą, kurią galima laikyti tvaria. Iš viso reglamente numatytos keturios tvarios ekonominės veiklos sąlygos.

Apskritai ši veikla visų pirma turi realiai prisidėti siekiant aplinkosaugos tikslų, pavyzdžiui, pereiti prie žiedinės ekonomikos ar taršos prevencijos ir kontrolės, ir jai turi būti taikomos socialinės apsaugos ir tvaraus valdymo priemonės, pavyzdžiui, lyčių lygybė. Be to, visa tai turi būti įmanoma patikrinti praktiškai ir laikantis Europos Komisijos patvirtintų standartų. Atitinkamai, jei investicija yra nukreipta į veiklą, atitinkančią pirmiau nurodytas sąlygas, tai galima laikyti tvaria.

Nors reglamentas iki šiol buvo taikomas tik kai kuriems finansų rinkų dalyviams, tokiems kaip fondų valdytojai ir draudimo bendrovės, taip pat didelėms bendrovėms, tikslus tvaraus finansavimo apibrėžimas yra labai svarbus žingsnis užtikrinant daugiau aiškumo ir privatumo tvariam verslui. ir investuotojams. Galiausiai reguliavimo standartus turėtų priimti kiti sektoriai, o tai dar labiau paskatins tvarių finansų augimą.

Tvarumas tapo esminiu veiklos pagrindu

Bendrovės jau turi būti suinteresuotos vykdyti savo veiklą pagal tvarumo kriterijus. Labai tikėtina, kad jiems teks atsižvelgti į šiuos principus, jei ne dėl rinkos spaudimo, tai dėl reguliavimo aplinkos, kuri neabejotinai vis labiau skatins verslą laikytis aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gero valdymo principų.

Žvelgiant į pasaulines kapitalo rinkas, jau akivaizdūs įmonių, kurios siekia tvarumo ir atsparumo krizės metu, pranašumai. Nors pavyzdys yra labai kraštutinis, energetikos sektoriuje yra tendencijų, kurios tai iliustruoja – patinka tarptautinėms atsinaujinančios energijos ir ekologiškų technologijų įmonėms Iberdrola arba Vėjo sistemos Vestas Pastaraisiais metais jis sparčiai augo, o atsiradus pandemijai „Covid-19“, kai kurių šių bendrovių akcijų vertė beveik padvigubėjo. Iškastinio kuro energijos įmonėms patinka Kriauklės Panašiais rezultatais jis tikrai negali pasigirti. Tačiau ryškiausias faktorius yra tas, kad „Shell“ ir daugelis kitų tradicinių kompanijų taip pat perorientuoja savo veiklą ir daro jas tvaresnes. Tai tik įrodo, kad tvarumas tapo būtinas įmonėms norint pasiekti ilgalaikę sėkmę.

Ne viskas žalia yra iš tikrųjų žalia

Žinoma, nepaprastai svarbu atskirti tikrąjį ir suvokiamą tvarumą. Ekologiškas plovimas yra tikra problema, ir iš tikrųjų yra atvejų, kai bandymai įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą ar pelną buvo paslėpti teiginiuose, kad daugiausia dėmesio skiriama aplinkai ir tvariam vystymuisi.

Iki šiol buvo naudojami tik įvairių bendrovių reitingų ir sertifikavimo agentūrų išleisti reitingai, padedantys investuotojams pasirinkti tvarias finansavimo galimybes. Tačiau dėl bendrų tarptautinių standartų nebuvimo buvo sunku suprasti skirtingų sertifikavimo paslaugų teikėjų naudojamų standartų skirtumus. Todėl tai riboja investuotojų galimybes tinkamai įvertinti šių sertifikatų tinkamumą. Tikimasi, kad minėtame klasifikavimo sąraše bus suderinti skirtingų reitingų agentūrų taikomi metodai.

Kitas būtinas būdas užtikrinti ekologiško finansavimo tvarumą – stebėti surinktų lėšų naudojimą. Šioje srityje taip pat laukia daugybė iššūkių, tačiau pirmasis žingsnis jau žengtas priėmus tvaraus finansinės informacijos atskleidimo reglamentą. Tai įpareigoja įmones sudarant sutartis ir skelbiant periodines ataskaitas įtraukti konkrečią informaciją apie tvarumą ir išlaidas šioje srityje.

Tvarių finansų srityje Lietuva atsilieka

Lietuvos finansų rinka yra labai koncentruota ir smarkiai atsilieka nuo pirmaujančių šalių finansų srityje, todėl nenuostabu, kad tvarūs finansai mūsų šalyje vis dar yra ankstyvoje plėtros stadijoje. Tai nėra tik vietinė problema – šiuo požiūriu Lietuva niekuo nesiskiria nuo likusio Baltijos regiono.

Šiuo metu tvarioms vietinėms įmonėms ir įmonėms nėra lengva rasti tvaraus finansavimo šaltinių iš vietos ar tarptautinių rinkų. Paprastai kalbant, Lietuvoje nėra tam tikslui pritaikytų finansinių priemonių arba jos nėra pakankamai lanksčios. Vietos įmonės vis dar linkusios pasikliauti tradiciniu finansavimu, tai yra bankais, o ne pritraukti investicijas per akcijų ir obligacijų emisijas ar iš kitų šaltinių. Kalbant apie tarptautinę rinką, Lietuvoje sukurti projektai yra palyginti menkos vertės, todėl jie yra mažiau patrauklūs tarptautiniams investuotojams.

Štai kodėl, norėdama sukurti tvarių finansų vidaus rinką, Lietuva pirmiausia turi apsvarstyti tvaraus verslo apibrėžimą, taip pat šių klausimų svarbą ateities ekonomikai ir ieškoti paskatų tvaresnėms sritims finansuoti greičiau – tiek iš visuomenės, tiek iš valstybės. ir privačių šaltinių. Šie sprendimai turi tapti tvaraus finansavimo ir investicijų pagrindu. Be to, Lietuvai reikia didesnės integracijos į Europos Sąjungos kapitalo rinką, todėl būtina ieškoti priemonių, kurios leistų tarptautiniams investuotojams pasiūlyti didelius projektus, kurių vertė yra bent keli šimtai milijonų eurų.

Bandymų pritraukti tvarų finansavimą daugėja

Tačiau neseniai Lietuvoje matėme teigiamų pavyzdžių, kai vietinės įmonės sugebėjo pasiūlyti tvarius ir patrauklius investuotojams investicinius projektus. Visų pirma, akys, žinoma, nukreiptos Grupė pagavoKuris daug dėmesio skiria atsinaujinančios energijos plėtrai ir anglies dioksido išmetimui. Per šių metų pradinį viešą akcijų siūlymą grupė surinko 450 milijonų eurų. Bendrovės akcijos kotiruojamos Baltijos vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“ ir Londone.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į AUGA grupė, Kuri plėtoja tvarų ekologinį ūkininkavimą ir ekologiško maisto gamybos verslą kapitalo rinkose. Grupės akcijomis prekiaujama „Nasdaq“ biržose Baltijos šalyse. Be to, ši prekybos grupė išleido 20 milijonų žaliųjų obligacijų. Planuojama, kad šių investicijų dydis dar padidės. Viešasis sektorius taip pat bandė pristatyti investuotojams ekologiškus investicinius produktus: Nuo 2018 m. Vyriausybė tris kartus išleido 68 milijonus žaliųjų obligacijų Gyvenamųjų pastatų modernizavimo fondui.

Žaliųjų finansų institutas gali suteikti impulsą

Sisteminga ministerijų reguliuojamų sričių ir standartų peržiūra bei tolesnis tvarių ir aplinkosaugos standartų integravimas į esamą teisinę sistemą gali būti reikšminga paskata perorientuoti vietos verslo veiklą į ekologišką pramonę ir tvarių finansinių išteklių plėtrą. Naujoji vyriausybė pradeda veikti labai greitai besikeičiančioje aplinkoje, kur dramatiškai padidėja aplinkosaugos klausimų svarba ir padidėja aplinkosaugos problemų poveikis. Bus tikrai įdomu sužinoti, ar naujoji Lietuvos vyriausybė sugebės rimtai žiūrėti į šį klausimą ir pasiūlyti priemonių, kurios iš esmės pertvarkys Lietuvos ekonomiką tvarumo link.

Kalbant apie tvarių tikslų įgyvendinimą, reikšmingas indėlis galėtų būti specializuota įstaiga, skatinanti tvarias investicijas. Tokio tipo institucijos, tokios kaip Žaliųjų finansų institutas Jungtinėje Karalystėje, Rytojaus finansavimas Prancūzijoje ar Stokholmo tvarių finansų centras Švedijoje tai sėkmingai veikia kitose Europos šalyse ir padeda sukurti palankią aplinką spartesniam tvariam finansavimui.

Panašus tvarių investicijų institutas Lietuvoje gali užtikrinti tvarumo reikalavimų standartizavimą ir aktualios informacijos sklaidą, taip pat organizuoti ir remti viešojo sektoriaus įmonių, privataus verslo ir mokslo diskusijas. Ši įstaiga taip pat gali padėti išspręsti minėtas problemas, su kuriomis susiduria mažos įmonės, skatindamos bendroves bendradarbiauti ir derinti savo projektus.

Lietuva neslepia ambicijų tapti regiono finansiniu centru, o tai pasiekti galėsime tik tuo atveju, jei galėsime sukurti palankią aplinką tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Kartu su Žvyras, Šiuo metu rengia tvaraus finansavimo modelio tyrimą, kurį užsakė Lietuvos finansų ministerija, kad atsakytų į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą ir paklausą bei priemones, padedančias Lietuvai tapti regiono lydere.

„FinTech“ sėkmės istorija rodo, kad galime rasti būdų, kaip pritraukti naujoves į Lietuvą, todėl yra aiškios galimybės verslui ir visai šaliai žengti tvarumo keliu, tačiau norint pasiekti šį tikslą, svarbu ir verslo, ir šalies bendros pastangos. tai. Tai verta skirti, nes ateitis priklauso nuo tų, kurie sugeba būti tvarūs ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.