Siekdama paskatinti socialinę ekonomiką kaip klestintį ekonomikos sektorių, Europos Sąjunga naudoja įvairius metodus, kad įveiktų įtampą socialinės ekonomikos širdyje: kaip pritraukti pinigų į sektorių, kuris save apibūdina kaip ne apie pinigus?

Problema prasideda nuo pačios socialinės ekonomikos apibrėžimo. Nors ekonomikos sektorius paprastai galima atpažinti pagal tai, ką jie gamina arba pagal teikiamų paslaugų tipą, socialinė ekonomika apibrėžia save pagal tai, kaip ji veikia.

Socialinės ir ekonominės organizacijos „bendrai siekia sistemingai iškelti žmones į pirmą vietą, daryti teigiamą poveikį vietos bendruomenėms ir siekti socialinio tikslo“, rašoma Europos Komisijos svetainėje.

„Žmonės prieš pelną“, – sakė Mathilde Delaby iš Europos prekybos kooperatyvų asociacijos.

Valdymo, tikslo ir finansavimo sunkumai

Vienas iš būdų, kaip užtikrinti prioritetų nustatymą, yra organizacijos valdymo struktūra, kaip, pavyzdžiui, kooperatyvų atveju.

„Kooperatyvas yra kolektyviai valdomas ir valdomas demokratiškai“, – EURACTIV sakė Delaby, teigdamas, kad tai automatiškai lems skirtingus sprendimus dėl to, kaip įmonė veiks ir kaip panaudos savo pelną.

Tačiau socialinės įmonės taip pat gali būti įtrauktos kaip paprastos korporacijos, jei jos turi tam tikrą kolektyvinio valdymo formą ir patikimai siekia daryti teigiamą socialinį poveikį visuomenei. Komisijos duomenimis, 2,8 mln. Europos Sąjungos socialinės ekonomikos subjektų dirba 13,6 mln. žmonių.

Nors socialinės įmonės gali skirtis savo ekonominiu sektoriumi, organizacine struktūra ar siekiamos socialinės įtakos tipu, panašu, kad jas vienija vienas dalykas: finansavimo poreikis ir sunkumai.

Tiesa, įmonės, kurių pagrindinis tikslas nėra užsidirbti pinigų, neatrodo patraukliausi investavimo tikslai. Tai viena iš priežasčių, kodėl 2021 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė socialinės ekonomikos veiksmų planą, o galimybė gauti finansavimą yra vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant planą.

ES pinigų labirintas

Remiantis veiksmų planu, tolesnis finansavimas socialinės ekonomikos veikėjams teikiamas per ES finansavimo programas, tokias kaip Europos socialinis fondas plius arba programa InvestEU.

Tačiau socialinėms įmonėms, nors jos ir skirtos, ES lėšas sunku gauti. Neseniai Strasbūre vykusioje socialinės ekonomikos konferencijoje keli socialiniai verslininkai atkreipė dėmesį į Europos pinigų gavimo sudėtingumą.

Daugelis net nesistengia, pasak Delabie, kuris EURACTIV pasakė, kad prašyti lėšų yra „per sudėtinga“, ypač mažoms organizacijoms, kurios neturi tam skirti laisvų išteklių.

Komisija netgi finansuoja organizacijas, kurios turėtų padėti socialinėms įmonėms naršyti biurokratiniame ES lėšų gavimo labirinte.

„Mes žinome apie problemą“, – Strasbūre vykusios Socialinės ekonomikos konferencijos diskusijoje sakė komisijos pareigūnas.

Nors pareigūnė teigė, kad biurokratiniai reikalavimai greičiausiai nebus sumažinti, ji tvirtino, kad būsimas „ES socialinės ekonomikos portalas“ padės socialinėms institucijoms gauti aktualią informaciją vienoje vietoje.

„Manau, kad būtų labai svarbu turėti labiau centralizuotą finansavimo galimybių duomenų bazę“, – portalui EURACTIV sakė ne pelno siekiančios lietuvių kalbos mokymosi platformos įkūrėja Narmin Aliyeva.

Skaidrumas

Be ES fondų, yra ir privačių fondų, kurie investuojami į socialinę ekonomiką. Siekdama palengvinti socialiai mąstančių investuotojų užduotį, ES nori pagerinti duomenų apie įvairius socialinius įmonių elgsenos aspektus prieinamumą ir patikimumą.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Komisija pasiūlė Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), kuria siekiama, kad ataskaitų teikimas apie nefinansinius verslo aspektus laikui bėgant būtų toks pat svarbus kaip ir finansiniai aspektai.

Šiuo metu vyksta derybos dėl maršruto detalių. Kad direktyva įsigaliotų, turi susitarti ir Europos Parlamentas, ir valstybių narių vyriausybės.

Be to, šiuo metu dirbama kuriant „socialinę klasifikaciją“, kuri nustatys, kokios investicijos gali būti laikomos socialinėmis.

Tačiau, remiantis šaltiniu, susijusiu su Tvarių finansų platforma, kuri pataria Komisijai, kaip parengti ir įgyvendinti klasifikaciją, pažanga socialinės klasifikacijos srityje sustojo.

Intensyvios diskusijos apie aplinkosauginį klasifikavimą per pastaruosius mėnesius rodo, kokie sudėtingi gali būti tokie apibrėžimai.

[Edited by Zoran Radosavljevic]